Kas būdinga ir kaip realybėje reiškiasi G. Hofstede išskirtos kultūrinės galios, kolektyvizmo ar individualizmo; moteriškumo ar vyriškumo; neapibrėžtumo vengimo ir ilgalaikės ar trumpalaikės orientacijos dimensijos? Kokia yra šių dimensijų raiška  mokymo(si) procese? Ką tai reiškia ugdytojui? Kaip jis turi organizuoti ugdymo(si) procesą, kad atlieptų skirtingų kultūrų ugdytinių poreikius?