Resource Details
IŠTEKLIUS

Dalyvių įtraukimas per vaizdo paskaitas mokantis nuotoliniu būdu

Praėjus pirmosioms nuotolinio darbo ir mokymosi šoko bangoms, kai daugelis švietimo ir mokymo įstaigų džiaugėsi, kad apskritai pavyksta vykdyti bet kokį mokymą prisijungus, tiek mokytojai, tiek vadovai, kurie negalvoja vien apie tai, kaip bet kokia kaina greičiau grįžti į klases (to nori visi, tik ne visi – bet kokia kaina), ėmė suprasti, kad kokybiškas nuotolinis mokymas nėra vien tik įprasto mokymo metodų ir turinio perkėlimas į vaizdo konferenciją. Apie kokybišką nuotolinį mokymą galvojantys švietėjai ėmė suprasti, kad nuotolinis mokymas nėra įprastas mokymas tik “per kompiuterį”, kad tai – kažkas daugiau, kad keičiasi metodai, keičiasi paradigma.

Kylančios įtampos

Pasak Stanfordo universiteto profesoriaus Jeremy Bailenson (Fox, 2020[1]), šalia viso pandeminio streso bei nuotolinio gyvenimo, darbo ir mokymosi, darbuotojai ir besimokantieji, patiriantys taip vadinamą zoom‘o nuovargį („zoom fatigue, angl.k.), labiausiai kenčia nuo neverbalinės komunikacijos stokos ir dar kelių aspektų, iškylančių vaizdo konferencijų metu. Pirmiausiai, darbas ir mokymasis per ekraną verčia atverti savo privatumą, bendrauti „stambiu planu“ – tai yra taip, kaip įprastai bendraujama tik asmeninėse, privačiose ir net intymiose santykių situacijose – ilgas akių kontaktas, žiūrėjimas iš arti tapo ilgų darbo ir mokymosi valandų norma. Tokia bendravimo dinamika puikiai tinka trumpoms akimirkoms, kai reikia maksimaliai sukoncentruoti dėmesį, tačiau nuolat taip bendraujant ir dirbant bei mokantis, tokia patirtis sekina. Realybėje galime pasirinkti kurioje patalpos vietoje atsisėsti ir kokiu intensyvumu bendrauti, tačiau prie ekrano prarandame tokią galimybę, nes pasirinktą darbo vietą ir jos ypatumus apsprendžia dar ir tai, kad dalinamės darbo (kitaip tariant, namų) erdvę su šeima ar kambariokais, vaikais ir augintiniais.

Be to, skubėdami kuo efektyviau ir greičiau perkelti mokymąsi ir darbą į nuotolį, kad būtų galima dirbti kaip įprasta, praleidžiame mokymuisi svarbius aspektus, kai mokymasis redukuojamas iki informacijos sklaidos, praleidžiant socialinius ir emocinius aspektus, kurie yra būdingi autentiškam mokymuisi. Apribojant mokymąsi tik iki kognityvinės veiklos ir teikiant tik sausas instrukcijas ir nurodymus galima visai prarasti besimokančiųjų dėmesį ir įsitraukimą, nes jie ir taip patiria pakankamai streso. Įsivaizdavimas, kad nuotoliniu būdu įmanoma perduoti tik kognityvinę informaciją, riboja efektyvaus mokymosi kūrimą.

Siekiant sukurti efektyvias mokymosi sąlygas, būtina sukurti psichologinį saugumą ir dalyvių įtraukimą, padėti besimokantiesiems bendradarbiauti. Tad organizuojant mokymąsi nuotoline forma svarbu ne tik vien tik koncentruotis į vaizdo konferencijų intensyvumą, darant prielaidą, kad nuotolinės kontaktinės valandos yra tokios pačios svarbios kaip ir mokant gyvai, bet palikti vietos refleksijai ir gilesniam mokymuisi (Fox, 2020). Saugioje mokymosi aplinkoje, besimokantieji gali atsiverti refleksijai ir mokymuisi. Tai reiškia, kad sinchroninio ir asinchroninio (nebūnant prisijungus realiu laiku vaizdo konferenciniu būdu) mokymosi ar darbo kombinacija gali padėti besimokantiems geriau apgalvoti turimą patirtį ir mokytis savo tempu, bet vis dar bendradarbiaujant su kolegomis.

Vaizdas – asmeninis kontaktas

Nors nuolat pritrauktas vaizdas ekrane vargina, tačiau visiškas vaizdo nebuvimas, ypač jei esate mokytojas ar vadovas, vedantis susirinkimą, vargina dar labiau. Nematydami mokytojo ar dėstytojo vaizdo besimokantieji negali sujungti pavardės su vaizdu, kad mokymosi patirtis būtų labiau suasmeninta. Tai tampa ypač aktualu, jei besimokantieji nepažįsta kitų besimokančiųjų, kai mokytojas tampa pirmu asmeniniu kontaktu jų mokymosi aplinkoje. Tad jei esame mokytojai, turime suprasti, kad mūsų darbas yra viešas, tad turime būti pasirengę įsijungti kamerą, pasiruošę tam deramą aplinką (rami ir tvarkinga, be pašalinio triukšmo). Tai padės besimokantiesiems jaustis psichologiškai saugiai ir sėkmingiau įsitraukti į kontaktą bei bendradarbiavimą su kitais besimokančiaisiais.

Jau aptarėme, kad labai intensyvus vaizdo konferencinis ryšys – vien sinchroninis mokymasis – vargina perdėtu emociniu intensyvumu ir privatumo netekimu. Tačiau asinchroninis ir tik savarankiškas mokymasis taip pat neleidžia deramai komunikuoti ir bendradarbiauti su kolegomis, o dar sunkiau yra išlaikyti įsitraukimą. Tad dalyvių įsitraukimą lengviau pasiekti mišraus nuotolinio mokymo metu – kai atitinkamai kombinuojamas ir sinchroninis, ir asinchroninis mokymosi būdas.

Išdėstymas laike

Siekiant besimokančiųjų įsitraukimo, vien intensyvus sinchroninis ryšys nepadės, nes vargins ir koncentruos visą dėmesį į santykį su mokytoju. Tačiau palikti viską tik besimokančiųjų sąmoningumui ir jų savarankiškam bei sąmoningam laiko bei užduočių valdymui taip pat gali neatnešti norimos sėkmės. Mišraus nuotolinio mokymosi veiklų kombinacija, atitinkamai išdėstant laike sinchroninio ir asinchroninio mokymosi veiklas, apimančias ne tik savarankišką mokymąsi, bet ir refleksiją bei bendradarbiavimą, gali suteikti kur kas intensyvesnį dalyvių mokymąsi ir įsitraukimą, nei minėtų veiklų taikymas atskirai.

Mokymosi veiklų išdėstymo laike prasmė slypi žmogaus atminties veikimo principuose, nes geriau atsimename medžiagą, kurią mokomės kartodami su laiko tarpais. Taip atsiranda išmokimas, stiprūs neuronų ryšiai, kurie yra sutvirtinami kartojimo, su žinių gilinimo ir plėtimo elementais, kartojant ir plečiant sampratas, jų tarpusavio ryšius bei ryšius su kitais reiškiniais. Nagrinėjant medžiagą su laiko tarpais, išlaikoma didesnė informacijos dalis.

Nors sinchroninis mokymasis vilioja tapti kontaktinio laiko klasėje ar paskaitoje pakaitalu, jis turi savo neabejotinų privalumų, nes gali motyvuoti besimokančiuosius bei sukurti gana aktyvius dialogus su besimokančiaisiais, tačiau sinchroninio vaizdo konferencinio ryšio „perdozavimas“ veda į taip vadinamą „Zoom‘o nuovargį“ ir perdegimą. Tad nors sinchroninis vaizdo konferencinis ryšys ir turi savo privalumus (labai tinka informaciniams webinarams, paskaitoms, kurias galima sutalpinti iki maždaug 1 valandos ir pan.) turėtų būti tik viena iš nuotolinio mokymo ir mokymosi formų.

Asinchroninis mokymasis asocijuojasi su kiek izoliuotu ir personalizuotu mokymosi savo tempu keliu, o izoliacija yra tai, ko šiuo metu žmonėms reikia būtent mažiausiai. Tačiau technologijos tobulėja, ir dabar leidžia mokytis ne tik prisilaikant individualaus mokymosi tempo, bet ir bendradarbiaujant asinchroniniu būdu. Šias skirtingas veiklas integravus į vieną virtualią mokymosi aplinką, kartu pajungus priminimus bei galimybę jungtis iš skirtingų įrenginių, galima pasiekti dalyvių įsitraukimo, kurio nepavyktų pasiekti vien pasyviai žiūrint webinarą.

Veiklų išdėstymas laiko juostoje leidžia naudoti refleksiją, žinių taikymą ir grįžtamąjį ryšį tiek iš mokytojo, tiek iš bendramokslių. Bendradarbiavimą galima įgyvendinti per diskusijas, grupinius darbus, grįžtamąjį bendramokslių ryšį, o atsakomybę galima palaikyti skiriant terminus arba organizuojant darbą grupėse, kai vieni kitus palaiko ir paragina.

Mišrus nuotolinis mokymas

Asinchroninis bendradarbiavimas gali aktyvinti besimokančiuosius taip, kaip sinchroninio vaizdo kontakto metu gali nepavykti. Žmonėms reikia laiko ir erdvės apgalvoti, reflektuoti informaciją, suteikti jai prasmės. Intensyvaus sinchroninio vaizdo konferencinio bendravimo metu, kai žmones išblaško visi „zoom‘inio“ bendravimo ypatumai, besimokantiesiems sunkiau susikaupti ir įprasminti informaciją. Tuo tarpu asinchroninis bendradarbiavimas leidžia besimokantiesiems jausti kontrolę bei kartu naudotis bendradarbiavimo su kolegomis privalumais. Tokiu būdu tinkamai sudėliota mokymosi kurso struktūra gali motyvuoti besimokančiuosius ir padėti jiems gerai jaustis, bei mėgautis nuotolinio mokymosi procesu. Perkeliant dalį mokymosi veiklų iš sinchroninio vaizdo konferencijų formato į asinchroninį galima padėti besimokantiesiems naudoti jų stiprybes bei suteikti jiems galimybę reflektuoti apie mokymosi pritaikomumą. Toks mokymosi konstravimas gali labiau įtraukti net ir labiau į intraversiją linkusius besimokančiuosius.

Taigi sinchroninis ir asinchroninis mokymasis turi savo privalumų ir trūkumų, kurie geriausiai optimizuojasi juos naudojant kartu mišraus nuotolinio mokymosi formoje. Įprastai mišrus mokymosi metodas apimdavo mokymą susitikus gyvai ir nuotoliniu būdu, kombinuojant juos tarpusavyje. Tačiau šiuo visuotinio nuotolinio darbo ir mokymosi kontekste mišrus nuotolinis mokymasis apima sinchroninį vaizdo konferencinį ryšį ir asinchroninį savarankišką mokymąsi bei mokymąsi bendradarbiaujant su bendramoksliais. Pavyzdžiui, mokymo kursas gali prasidėti nuo sinchroninės vaizdo konferencijos, kurios metu dalyviai gali išgirsti pagrindines sampratas, kurso apimtis ir reikalavimus bei susipažinti vienas su kitu. Tuomet tęsti mokymą galima asinchroniniu būdu, periodiškai atliekant užduotis (tarp jų ir grupines) laikantis paskirtų terminų, galbūt – pristatant atliktus darbus sinchroninės vaizdo konferencijos metu. Tokiu būdu, galima išlaikyti besimokančiųjų įsitraukimą ir išvengti „zoom‘o nuovargio“.

Pabaigai

Galvojant apie tai, kaip galima panaudoti skaitmenines technologijas mokymosi proceso planavimui naudojant sinchroninę ir asinchroninę komunikaciją, galima pasiekti labai gerų mokymo rezultatų, nė kiek nenusileidžiančių įprastam gyvam mokymo procesui. Sinchroninio ir asinchroninio mokymo kombinacija gali leisti labiau išdėstyti mokymą laike, taip užtikrinant daugiau laiko besimokantiesiems. Daugiau laiko leidžia daugiau taikyti naujus konceptus, bendradarbiauti besimokantiesiems, taip pasiekiant gilesnį mokymąsi. Nuotolinis mokymasis neapsiriboja vien tik mechaniniu mokymo proceso perkėlimu į nuotolinę erdvę su maksimaliu vaizdo konferencinės komunikacijos laiku, siekiant išlaikyti ugdymo ir mokymo kokybę išlaikant tą patį kontaktinį laiką kaip ir mokant gyvai. Toks požiūris išvargins tiek mokytojus tiek besimokančiuosius ir neves į įsitraukimą ir gilesnes mokymosi patirtis. Pakeista mokymo forma reikalauja ir pakeisto požiūrio bei pakeistos mokymo struktūros, o sinchroninių vaizdo konferencijų derinimas su asinchroninėmis refleksijos ir bendradarbiavimo veiklomis bei įdiegta stebėjimų pasiekimo, priminimų sistema leis įtraukti besimokančiuosius į bendradarbiavimą ir mokymąsi.

 

[1]  Fox, D. (2020) Learning Engagement in a Time of Zoom Fatigue https://www.novoed.com/resources/blog/learning-engagement-in-a-time-of-zoom-fatigue/

 

Resource Details
Ištekliaus autorius (-iai)
Elena Trepulė
Ištekliaus tipas
Atvirieji švietimo ištekliai
Šalis
Paskelbimo data
Dokumento kalba
Login (2)

Users have already commented on this article

Norėdami komentuoti, Prisijunkite arba Prisiregistruokite.

Want to add a resource ?

Don't hesitate to do so! Click the link below and start posting a new resource!