Senjorai mokosi anglų kalbos: ko išmoksta švietėjas?
Erasmus+ programa suaugusiųjų švietėjams suteikia įvairiapusiško mokymosi galimybes. Projekte ,,Veiklų senjorams įvairovės ir kokybės užtikrinimas stiprinant švietėjų kompetencijas" tobulinau anglų kalbos dėstymo suaugusiesiems kompetencijas. Asmeninė patirtis leidžia teigti, kad net ir vieno projekto metu galima suderinti kelias veiklas: kursus, dėstymo vizitą, praktinį įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymą organizuojant mokymus 20 senjorų, kurių amžius nuo 63 -76 metų. Tokia įvairovė padeda išsigryninti ir pateikti keletą pastebėjimų, kurie gali būti įdomūs suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems su senjorais kalbų mokymo(si) srityje.
Tinkamas patalpos paruošimas
Dėstymo vizitas Pieksamaki švietimo centre (Suomija) patvirtino, kad patalpos paruošimas užsiėmimui su senjorais yra ypač svarbus sėkmingam mokymui(si). Su kuratore Satu Radcliffe aptarėme principus, kuriuos vėliau pagal galimybes taikiau savo bei stebėjau jos užsiėmimuose. Kadangi vyresnio amžiaus besimokantieji dažniausiai turi klausos, regos, judėjimo sutrikimų, kėdes ir stalus reikia sustatyti taip, kad lenta būtų tiesiai priešais besimokančiuosius. Tokiu būdu jiems nereikia pasukti galvos, nevarginamas kaklas. Studentai sėdi kuo arčiau lentos, geriausia viena eile, kad vieni kitiems neužstotų. Visa medžiaga rengiama ar rašoma didesniu šriftu. Svarbus ir ryškus apšvietimas, ypač toje patalpoje dalyje, kurioje pastatoma lenta.
Pozityvios emocinės aplinkos kūrimas ir skatinimas
Verta pastebėti, kad teigiamos emocinės aplinkos kūrimas, dirbant su senjorų grupėmis, yra gana lengva užduotis švietėjui. Senjorai yra labai motyvuoti. Jie nori susikalbėti su anūkais, jaustis saugiau kelionių į užsienį metu. Pagaliau mokosi tiesiog todėl, kad tą tiesiog smagu daryti, nori save pasitikrinti. Ypatingas senjorų požiūris ir į dėstantįjį. Po kiekvieno užsiėmimo grįždavau pilna pozityvumo, kuris gimdavo iš dalyvių reiškiamos pagarbos ir mandagumo. Ne tik man, kaip mokytojai, bet ir vienas kitam. Stiprindama palaikančią emocinę aplinką, pastebėjau, kad reikia negailėti komplimentų. Labai sveika pasidžiaugti bičiulių sėkme: visiems kartu paploti po dialogų poromis, namų darbų pristatymų. Pasiteisina ir paskatinimas pakonsultuoti vienas kitą.
Suomiai ypač akcentuoja socialinį bet kurios mokymosi veiklos elementą. Kolegų iš Pieksamaki centro teigimu, net ir kavos ar arbatos pertraukos užsiėmimų metu yra būtinybė. Pasiguodimui, pasidžiaugimui, naujų draugysčių sustiprinimui, vienišumo jausmo mažinimui. Mūsiškės buvo pilnos naminių kepinių, dalijimosi receptais ir ...džiaugsmo pasakojant istorijas apie pritaikytas žinias.
Principas ,,Mažiau yra daugiau“
Lėtesnis tempas – viena iš strategijų, pasiteisinanti dirbant su senjorais. Daugiau laiko skirti užduočių atlikimui, neorganizuoti testų, kuriuos reikia atlikti per fiksuotą laiko tarpą. Verta paklausti, kokios temos grupei yra pačios aktualiausios ir labiau susitelkti į jas. Būtent todėl mes daugiau laiko skyrėme kelionėms ir sveikatai.
Pastebėjau, kad mokymo(si) medžiaga turi būti pritaikoma – pateikiama dalimis. Iš pradžių susidurdavau su senjorų noru prisirinkti kuo daugiau naujų žodžių, juos visus sudėti į pristatymą ar namų darbą. Kalbėdavomės, kad kartais geriau vartoti tik klasėjė išmoktus žodžius ar gramatines konstrukcijas, bet taip, kad jos būtų taisyklingos, tiktų kontekstui. Vienas iš būdų tikusių taisyklingo tarimo mokymuisi – kartojimas choru. Anot senjorės Valentinos, tokia užduotis iš pradžių jai pasirodė labai keista - vaikiška, o vėliau patiko, nes kartu ištarti frazes yra drąsiau, puikiai tinka prieš dėstytojui prašant tas pačias frazes pakartoti kiekvienam atskirai.
Atminties lavinimo veiklos ir sužaidybinta aplinka
Kursų Braitone metu išsamiau susipažinau su dėstytojos Jade Blue bendraminčio Kieran Donaghy (jis dirba kalbų mokykloje Barselonoje) pristatytais vyresnio amžiaus studentų mokymo principais http://kierandonaghy.com/seven-factors-bear-mind-teaching-older-students/. Vienas iš jų – padėti besimokančiajam lavinti atmintį. To galima pasiekti organizuojant kuo daugiau kartojimo veiklų. Pavyzdžiui, kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje prašydavau pavartoti pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes ,,How are you?“, ,,Nice to see you“, ,,Have a nice evening“, ,,See you next week“. Kartais net išsirikiuodavo visa eilutė, mat nei vienas negalėjo išeiti ar įeiti į klasę be vieno iš šių sakinių. Tokio kartojimo rezultatas – senjorai laisvai vartoja minėtas frazes, jų neužmiršo iki šiol (žaismingas patestavimas – be užsikirtimų ar pauzų angliškai sveikinasi, kai susitinkame Pakruojyje). Dėstymo vizito Suomijoje metu išmoktas dar vienas būdas – labiausiai patikusio naujo žodžio užsirašymas, paskui prie jo grįžtama kitos pamokos pradžioje.
Nors dėstoma suaugusiesiems, įsiminimui, kognityvinių įgūdžių stiprinimui praverčia paveikslėlių, trumpų filmų panaudojimas. Tinka ir su piešimu susijusios veiklos. Mokydama pateikti pagrindinę informaciją apie save, pateikiau namų darbą – pagaminti vizitinę kortelę draugui. Aišku, prieš tai senjorai turėjo užduoti klausimus savo kolegoms, surinkti informaciją.
Mokymosi medžiaga buvo geriau įsisavinama, jei užsiėmimo metu senjorus įtraukdavau į sužaidybintas situacijas. Pavyzdžiui, skatindavau įsivaizduoti, kad jie yra tarptautinės konferencijos dalyviai ir turi susipažinti su kuo daugiau ten esančių žmonių. Taip buvo pakartojama gramatika, mokomasi atsakyti į klausimus. Orientavimosi mieste temos mokymuisi, visi ,,sutikome“ po užsienietį, besilankantį mūsų mieste, ir turėjome jam padėti nueiti iki Pakruojo sinagogos, stoties, ligoninės.
Pasak K. Donaghy, mokant senjorus verta pasitelkti tokią mokymo metodiką, kuri ,,labiau orientuojasi į mokymosi procesą, o ne akademinius pasiekimus“.
Pakruojo švietimo centro metodininkė Rima Leimontienė
Mokymosi veiklose - ,,The English Language Centre“ (Brighton, Jungtinė Karalystė) organizuoti kursuose ,,Anglų kalbos mokymo aspektai“(,,Aspects of Teaching English“) bei dėstymo vizite Pieksamaki suaugusiųjų švietimo centre (Suomija) dalyvauta ir užsiėmimai senjorams ,,Bendravimo anglų kalba gebėjimų lavinimas“ organizuoti įgyvendinant Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro projektą ,,Veiklų senjorams įvairovės ir kokybės užtikrinimas stiprinant švietėjų kompetencijas" pagal Erasmus+ 1 pagrindinio veiksmo Asmenų mobilumas mokymosi tikslais (dotacijos sutartis Nr. 2018-1-LT01-KA104-046908).
Tinklaraščio autorė Rima Leimontienė yra Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro metodininkė, suaugusiųjų švietimo srityje pradėjusi dirbti 2002 m., turinti švietimo vadybos (lyderystės) kvalifikacinį magistro laipsnį (įgytas ISM, projekto ,,Lyderių laikas 2" įgyvendinimo laikotarpiu). Vertinga darbo su suaugusiųjų grupėmis patirtis įgyta vedant anglų kalbos mokymus Pakruojo rajono mokytojams ir kitiems rajono bendruomenės nariams. Nuolatinio tobulėjimo siekis realizuotas, galimybių nuolatiniam tobulėjimui paieškos įgūdžiai tobulinti teikiant paraiškas Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo ir darbuotojų vizitų veikloms ir dalyvaujant anglų kalbos tobulinimo ir metodologijos kursuose Londone (Jungtinė Karalystė) 2004 m., Valetoje (Malta) 2008 m., darbo stebėjimo veikloje Mersino provincijos nacionalinio švietimo direktorato Neformalaus švietimo skyriuje (Mersinas,Turkija) 2010 m. Rima noriai dalinasi įgytomis žiniomis ir patirtimi apie suaugusiųjų švietimą: yra organizavusi seminarus, pristatymus, rengusi kvalifikacijos tobulinimo programas, gautas idėjas sėkmingai integravusi į jos inicijuotų ir koordinuotų Mokymosi visą gyvenimą bei ,,Erasmus+“ projektų veiklas.
Komentaras
Puiki patirtis! Pritariu
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
Šaunuoliai Pakruojiečiai,
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
Puiki refleksija. Ir puikus