Taip vadinasi knyga, skirta Šventosios Romos katalikų bažnyčios kardinolui Vincentui Sladkevičiui, jo gimimo 100-mečiui paminėti. Šiais žodžiais – užrašu „Savas tarp savų“ virš Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus vartų – kardinolas V.Sladkevičius buvo pasitiktas, kai 1988 metų spalio 9 d. buvo sugrįžęs aplankyti savo parapijiečių. Šie žodžiai, matyt, geriausiai apibūdina kardinolo V. Sladkevičiaus dvasinį palikimą anuomet. Toks jis atsispindi ir dabartiniuose prisiminimuose. Taip pat ir knygoje, kurią noriu čia pristatyti.

Skaitydamas minėtą knygą, joje sudėtus įvairių ir labai skirtingų savo amžiumi, patirtimi, statusu visuomenėje ir valstybėje žmonių prisiminimus, supranti, kodėl knygos pavadinimui buvo pasirinkti būtent šie žodžiai, ir kaip simboliškai ir stipriai jie atspindi ir patį kardinolą V. Sladkevičių, jo asmenybę, santykį su parapijiečiais, aplinka, ir jo kaip dvasininko pašaukimą. Simboliška atrodo ir pati knyga bei jos atsiradimo istorija. Kaip teigia pats knygos idėjos autorius ir vienas iš jos rengėjų – Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas, muziejininkas Evaldas Timukas – artėjant 100-osioms kardinolo gimimo metinėms Biržų krašto žmonėms kilo idėja parengti projektą ir tokiu būdu paminėti šį iškilų žmogų, dvasininką, neeilinę asmenybę, visą savo gyvenimą pašventusią Lietuvai ir jos kovai už laisvę. Simboliška, matyt, ir tai, kad ši iniciatyva kilo būtent iš savų, t.y. Biržų krašto žmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažinojusių kardinolą V. Sladkevičių, turėjusių, kaip jie patys sako, didelės laimės ir garbės bendrauti, dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais su šiuo neeiliniu žmogumi.

„Kiekvienas gimstantis žmogus savajam gyvenimui šioje žemėje atsineša Dievo jam skirtą pašaukimą. Vienų jis būna tarsi mažiau kažkuo išsiskiriantis, kitų – daugiau. Tik visų širdyse įrašytas tas pats kvietimas – mylėti ir daryti gera. Kaip žmogus išgirsta jį ir vykdo?..

Toks žmogus, gebėjimo mylėti ir gerumo pavyzdys, 17 metų gyveno Nemunėlio Radviliškyje, savo širdies kertelėje glausdamas kiekvieną. Tai – vyskupas kardinolas J. E. Vincentas Sladkevičius. Ne savo noru čia atsidūręs, bet pamilęs ir priėmęs kaip savo žmogų kiekvieną, kurį jam buvo lemta sutikti.“ (Savas tarp savų, 2020, p.110)

Tai tik trumputė, bet labai iškalbinga ištrauka iš knygos – šaltinių publikacijos apie kardinolo V. Sladkevičiaus tremties metus (1959–1982) Biržų krašte – Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje, kurią bendradarbiaudamas su Lietuvos Nepriklausomybės akto signatare Irena Andriukatiene, parengė E. Timukas. Knygoje publikuota autentiška memuarinė medžiaga net 66 atsiminimų autorių, kurie nuoširdžiai ir atvirai kalba apie jų atmintyje išlikusį mylimą ir gerbiamą Vyskupėlį, taip pat ir  pagarbus dvasininkų pasakojimas apie Vyskupą, kuris jiems buvo ir liko neginčijamu autoritetu. Gausiai iliustruotoje knygoje skelbiami vyskupo tremties laikotarpio dokumentai ir ikonografinė medžiaga, esanti Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos muziejaus „Šiaurinė santaka“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ , Molėtų krašto muziejaus fonduose bei E. Timuko, I. Andrukaitienės ir atsiminimų autorių asmeniniuose archyvuose yra dar niekur anksčiau nepublikuota, todėl tikrai verta skaitytojų dėmesio. O knygos įvadiniame straipsnyje, kurį, remdamasi žmonių prisiminimais, parengė I. Andrukaitienė, ir kuriame apžvelgiamas vyskupo V. Sladkevičiaus tremties laikotarpis, atskleidžiami memuaruose išryškėję vyskupo asmenybės bruožai, aptariamas kardinolo V. Sladkevičiaus santykis su jį supusiais žmonėmis ir aplinka, yra dar vienas įrodymas, kokia svarbi Lietuvai buvo ši asmenybė. Visa tai dar kartą leidžia suprasti, kodėl 2021-ieji (beje, šiek tiek pavėluotai, nes 100-osios kardinolo gimimo metinės sukako 2020 m. rugpjūčio 20 d.) Lietuvos respublikos Seimo buvo paskelbti ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.