Pereiti į pagrindinį turinį
News
Naujienos

NORVEGIJOS LIETUVIAI APIE GRĮŽTAMOSIOS MIGRACIJOS SĄLYGAS LIETUVOJE 2020

C7 – „ĮVADAS Į DARBO RINKĄ: Darbo paieška; Mokesčių sistema; Darbo įstatymai. SUGRĮŽUSIŲJŲ ŽMONIŲ BENDRUOMENĖS KŪRIMAS.“    Projekto Nr. 2018-1-LT01-KA204-047038

ANDRAGOGAS IR MOKYTOJAS. KUO JIE SKIRIASI?

KUO SKIRIASI IR KUO PANAŠI NORVEGIJOS IR LIETUVOS DARBO RINKOS APLINKA?

Taip Rogalando lietuvių bendruomenės pirmininkas, dirigentas Saulius Trepekūnas pradėjo TARPTAUTINIUS mokymus, pagal Erasmus+ programos Suaugusių švietimo projektą „ReInBridge“.  Norvegijos Rogalando lietuvių bendruomenės nariai rinkosi bendrijos įrengtuose „Lietuvių namuose“ Homersake, Sadnese, Norvegijoje.

Kiti mokymo dalyviai - Lietuvos ir Junginės Karalystės lietuvių bendruomenės nariai jungėsi internetu, ZOOM platformos pagalba. Tokios mišrios mokymo formos  naudojimą nulėmė tai, kad dalyviai sutarė išvengti Covid pasekmių. Tarptautinių mokymų tema: „ĮVADAS Į DARBO RINKĄ: DARBO PAIEŠKA. MOKESČIŲ SISTEMA. DARBO TEISĖS AKTAI. GRĮŽTANČIŲ ŽMONIŲ BENDRIJOS KŪRIMAS.“ 

Mokymų tikslas – paruošti andragogus, švietimo paslaugų teikimui reintegracijos klausimais, pagal parengtą 80 val. programą. Šie intelektualūs produktai kuriami, įgyvendinant Erasmus + KA2 projektą „Reintegracijos įrankiai – tiltas į naują gyvenimą savo gimtajame mieste“. Programų rengimui vadovavo projekto partneris, Italijos suaugusių švietimo asociacijos “PROMETEO” švietimo ekspertas Carlo Smaldone Villani.

Dalyviai, lietuviškų mokyklėlių mokytojai, lietuviškos kultūros skleidėjai - andragogai Norvegijoje, kurių tikslas  - aktyvinti lietuvių kultūrinio ir švietėjiško darbo veiklas. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės narai ir Lietuvos Alytaus regiono švietėjai – andragogai prisijungė per internetinę platformą ZOOM.

Buvo gera stebėti, kokia gyva ir aktyvi gali būti mokymo ir mokymosi aplinka, virtualiai įsijungiant mokymo dalyviams iš Lietuvos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.

Dalyviai iš karto buvo įtraukti į atvirą diskusiją apie kiekvieno žmogaus patirtį darbo vietoje atsižvelgiant į hierarchiją. 

  • Kokia dalyvių patirtis apie darbo etiką šalyje, iš kurios emigravo?
  • Ar jie turėjo patirties Lietuvoje praeityje ir (arba) dabartyje?

Dalyviai buvo raginami dalytis savo patirtimi, jaustis patogiai ir kelti klausimus, lyginti patirtį skirtingose šalyse.

Žmogaus gyvenimas susijęs su tos šalies aplinka ir galimybėmis. Klausimai, kurie liečia visų partnerių šalių migrantus ir švietimo paslaugų teikėjus – andragogus, virpino  širdis ir protą.  Mokymo metu įvardinta, kas svarbiausia Suaugusiųjų mokymosi ir mokymo paslaugų sektoriuje:

  • Suinteresuotumas mokytis – įvardintas, kaip vienas iš pagrindinių motyvų suaugusių švietime;
  • Užsienio ir gimtosios kalbų mokymosi finansavimas migrantams;
  • Juridinių dokumentų forminimo ir pripažinimo ypatumai;
  • Atsakomybės perdavimas žmogui ir pasitikėjimo aspektai;
  • Finansinis ir ekonominis raštingumas bei jo reikšmė gyvenant emigracijoje;
  • Mokesčių deklaracijų pildymo ypatumai Lietuvoje ir Norvegijoje;
  • Gerosios praktikos panaudojimas privataus verslo kūrimui ir praktiniai pavyzdžiai Norvegijoje;
  • Moralinių principų laikymasis ir privalumai Norvegijoje;
  • Pensijos gavimo reikalavimai Norvegijoje ir Lietuvoje;
  • Kompetencijų pripažinimas parvykus į Lietuvą;
  • Darbo rinkos ir Užimtumo tarnybos paslaugos gyventojams;
  • Darbo paieškos ir savęs pristatymo formos;
  • CV ir rekomendacijos, motyvacinis laiškas. Jo reikšmė ieškantiems darbo;
  • Socialinės apsaugos garantijos Lietuvoje;
  • „Verslo pradžios“ finansinė parama Lietuvoje ir Alytaus m. savivaldybėje.

Parengtos mokymų programos  4 modulio “Grįžusių ar grįžtančių bendrijos kūrimas“ tikslas:

  • Suprasti, kaip Norvegijos lietuvių bendruomenės geroji praktika gali paskatinti bendruomenių kūrimąsi.
  • Suprasti ir suvokti kas yra bendruomenė, ką reiškia būti jos nariu?

Norvegijos valdybos pirmininkas Saulius Trepekūnas moderavo diskusijai, įtraukdamas Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos dalyvius.  Nagrinėjami klausimai: Bendruomenės tikslas. Bendrijos profilis. Susitikimo vieta. Valdyba ir lyderiai. Etiketas. Narių funkcijos.

Rogalando lietuvių bendrijos Valdybos pirmininko, dirigento Sauliaus Trepekūno komentarai:

  • „Šiandien „Rogalando lietuvių bendrija“  vienija daugiau kaip 170 narių, čia gyvenančių lietuvių.“
  • „Pagal savo veiklą – tai aktyviausia lietuvių bendruomenė Norvegijoje.“
  • „Bendrijos tikslas  - lietuvių, gyvenančių Rogalande, veiklos skatinimas.“

Į klausimą „Ar Bendrijos kūrimas paprastas dalykas?“ komentarai:

  • Pirmiausiai reikia lyderio;
  • Antra, žinoti formuojamos bendrijos narių interesus ir lūkesčius;
  • Trečia, aiškiai suformuoti tikslus, dėl ko burtis į bendriją, valdymo struktūrą, pasirinkti veiklos profilį, suformuoti etikos taisykles ir susitarti bei paskirstyti narių funkcijas ir pareigas.   

Mokymo dalyvė, JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė apie UK lietuvių bendruomenės tikslus ir narių pritraukimo galimybes, bei priemones tvirtino, kad:

  • „Šiandien jaunimas oreantuojasi į „Istagram“ ir kitas socialines platformas internete, bet ne į FB“‘;
  • „Tik iki 10 proc. vietoje gyvenančių lietuvių galima pritraukti  dalyvauti  bendruomenių naudingose veiklose, tokie yra tyrimuose patvirtinti skaičiai“;
  • „Praktika rodo, kad tik  5 -7 proc. JK gyvenančių lietuvių vaikų lanko lietuviškas mokyklėles. Tai rodo mažą lietuvių aktyvumą, savo kalbos, kultūros ir identiteto išsaugojimui.“

Nesvarbu į kurią šalį migruotų žmogus ar grįžtų, visais atvejais bus reikalingi integracijos instrumentai ir švietimo paslaugos. Tai gali būti kryptingas mokymas, diskusijų platforma ar centras, suteikiantis reikalingą informaciją.

Ar parengta programa bus naudojama  Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Lietuvoje?  

Kaip atsakymą, mokymų lektorė Laimutė Skiudulė pateikė pasiūlymą įvesti naują priemonę  „IŠLEISTUVES“, kur reintegracijos įrankių ir mokymų panaudojimas išvykstantiems, būtų tikslingas.  

Ar tokia programa turi ateitį Lietuvoje?

„Manau, kad TAIP, nes mokymo dalyvių aktyvumas ir užduodami klausimai „Darbo rinkos ir darbo teisės“ bei savo verslo steigimo klausimais, rodo susidomėjimą ir poreikį tokių švietimo ir mokymo paslaugų  teikimui.“

Po trijų dienų vykusių mokymų spalio 30-31d. ir lapkričio 1 d., aš, projekto vadovė, dėkoju Norvegijos Rogalando lietuvių bendrijai už įdomiai organizuotą ir prasmingai praleistą mokymo ir mokymosi laiką kartu.

Didelis Ačiū lektorei, Norvegijos lietuvei Laimutei Skiudulei, video metodinės medžiagos kūrėjams entuziastams Juliui Berger ir  Linai Mikšytei, taip pat  Zenonui Mačiulaičiui, Ramintai Gaubei, Nijolei Hilmarsson, Ruth Trepekūnienei už šiltą ir prasmingą darbą, rengiant ir įgyvendinant projekto veiklas.

Žinau, kad Suaugusiųjų švietimas užims deramą vietą mūsų ir jūsų gyvenime. Mokymo programų rengimas ir pritaikymas aktualiems klausimams įgis „Naują Kvėpavimą“ kartu su parengtomis suaugusių švietimo ir mokymo paslaugomis Lietuvoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. 

Iki naujų susitikimų gerbiamas partneri, dirigente Sauliau Trepekūne.   

Projektas „ReInBridge“  tęsiasi... Žr. https://www.facebook.com/Reintegracija.Lietuva.Platform

Pagarbiai,

Projekto vadovė, Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė

Algimanta Ščiglinskienė

+370 652 81500, direktore@avkc.lt

 

Login (0)

Norite parašyti straipsnį?

Tuomet nedvejokite!

Paspauskite žemiau esančią nuorodą ir paskelbkite naują straipsnį!

Naujausios diskusijos