Krepšinio muziejus Lietuvoje
Kad krepšinis Lietuvoje dažnai vadinamas antrąja religija, turbūt žino ne vienas. O kiek mūsų žino, kad šie metai bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai, nes būtent 1922 metais Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune vyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos. O kiek iš mūsų žino, kad Lietuvoje yra krepšinio muziejus? Taip, taip, krepšinio muziejus. Pats tikriausias muziejus, kur šios sporto šakos gerbėjai, sportininkai ir visi besidomintys krepšiniu galėtų pamatyti žymiausius šalies krepšininkų laimėjimus, įvairiausią krepšinio ar su juo susijusią atributiką, istorines nuotraukas. Toks muziejus duris atvėrė 2009 m. Joniškyje ir kol kas yra vienintelis krepšinio muziejus Lietuvoje.
Kodėl šis muziejus yra Joniškyje? Galbūt todėl, kad Joniškis buvo pirma stotis, kur 1937 m. Lietuvos krepšininkų komandą, grįžtančią iš II Europos krepšinio čempionato, kuris vyko Rygoje (Latvijoje), su gėlėmis, pučiamųjų orkestro maršais ir vaišėmis sutiko gerbėjai ir miesto valdžia. Muziejuje yra įrengtas ir specialus kambarys, skirtas pažymėti šiai reikšmingai 1937-ųjų metų Lietuvos krepšinio rinktinės pergalei. O gal todėl, kad čia gyvena iniciatyvus ir kūrybingas žmogus – Leonas Karaliūnas –, kurio iniciatyva ir buvo įkurtas krepšinio muziejus. Leonas Karaliūnas ir pats yra glaudžiai susijęs su krepšiniu. Jis ilgą laiką žaidė Joniškio rajono krepšinio rinktinėje. Yra parašęs net septynias knygas apie Lietuvos ir Joniškio krepšinį. Muziejaus įkūrėjas asmeniškai pažįsta visus krepšinio olimpinius čempionus lietuvius: Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Rimą Kurtinaitį, Modestą Paulauską, Voldemarą Chomičių ir daugelį kitų. Iš jų L. Karaliūnas muziejui yra gavęs asmeninių daiktų: sportinių batelių, marškinėlių, medalių.
Muziejuje puikuojasi istoriniai eksponatai iš praeito amžiaus: 1926 metais išleistą Stepono Dariaus krepšinio taisyklių knygelę ir įspūdingas nuotraukas iš jau minėto 1937-ųjų Lietuvos vyrų krepšinio komandos sutikimo Joniškyje, 1939 metais Lietuvoje vykusio vyrų Europos krepšinio čempionato, 1923 metų moterų krepšinio komandos. Muziejuje rasite ir daug asmeninių legendinių Lietuvos krepšininkų daiktų ir iškovotų apdovanojimų: olimpinių, pasaulio, Europos čempionatų medalių, Modesto Paulausko sportinius marškinėlius, su kuriais jis žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje, Arvydo Sabonio sportinį batelį, kuriuo avėdamas jis paskutinį kartą žaidė už Lietuvos rinktinę. Taip pat ir Antano Sireikos muziejui padovanotą Europos krepšinio čempionato aukso medalio (trenerio), kurį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 2003 metais Švedijoje, kopija. Net krepšinio istoriko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Stanislovo Stonkaus muziejui padovanotą jam dedikuotą Maiklo Džordano autografą. Muziejuje eksponuojami ne tik krepšininkų ar jų trenerių, bet ir krepšinio sirgalių dovanoti daiktai. Štai garsiausias Lietuvoje krepšinio sirgalius Tomas Balaišis – Sėkla Joniškio muziejui yra padovanojęs beveik pusantro šimto kvadratinių metrų dydžio Lietuvos trispalvę, kuri yra apkeliavusi septynis čempionatus. Taip pat Sėkla padovanojo muziejui būgną, kurį mušė 2003 metų čempionato Švedijoje finale.
Šaunu, kad Joniškio krepšinio muziejuje galima rasti ne tik Lietuvos krepšinio legendų fotografijų, piešinių, daiktų ir apdovanojimų, pasakojančių apie Lietuvos krepšinio istoriją ir krepšinio žaidimo pasaulyje atsiradimo pradžią. Muziejuje yra eksponatų, liudijančių joniškiečių dalyvavimą ir pergales krepšinio istorijoje. Muziejuje puikuojasi joniškietės Zitos Bareikytės aukso medalis, kurį ji 1968 metais kartu su SSRS moterų krepšinio rinktine iškovojo Europos čempionate. Muziejuje yra visi Arvydo Bareikio medaliai, apdovanojimai ir marškinėliai su autografu. Arvydas Bareikis yra svarbus ne tik Joniškio krepšinio istorijai. Jis taip pat yra Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės kapitonas, 2008 metais išrinktas naudingiausiu Europos kurčiųjų krepšinio čempionato žaidėju. Muziejuje yra ir daugiau vertų dėmesio eksponatų. Tereikia tik jame apsilankyti.
