Šiame straipsnelyje dalinuosi informacija apie neseniai pasirodžiusią metinę Europos Komisijos Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojama švietimo ir mokymo sistemų raida visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.  

Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitoje pateikiami naujausi duomenys apie tai, kas vyksta švietimo srityje, taip pat naujausios nacionalinės politikos priemonės siekiant veiksmingesnės pažangos.  Ataskaita apima visas švietimo sritis.

Be abejonės, labiausiai domėjausi suaugusiųjų švietimo duomenimis ir jų analize.

Kas ataskaitoje patraukė mano dėmesį?

Akcentuojama, kad:

• ES lygmens 2025 m. tikslas: mažiausiai 47 % 25–64 metų suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymuose per pastaruosius 12 mėnesių.
• ES lygmens 2030 m. tikslas: mažiausiai 60 % 25–64 metų suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymuose per pastaruosius 12 mėnesių.

Pagrindinis rodiklis nuo 2022 metų bus 25–64 metų amžiaus asmenų, dalyvavusių formaliajame arba neformaliajame švietime ir mokyme per pastaruosius 12 mėnesių, dalis.  Pirmųjų 2022 metų rezultatų tikimasi 2023 metais.

Mes gerai žinome, kad iki šiol pagrindinis suaugusiųjų dalyvavimo mokymesi rodiklis buvo mokymasis per 4 savaites iki tyrimo. Ataskaitos pradžioje pabrėžiama, kad šiame dokumente analizuojami duomenys yra susiję būtent su šiuo rodikliu.

Taigi, ką rodo šie duomenys?

COVID - 19 įtaka. Duomenys rodo, kad 2020 metais suaugusiųjų mokymosi rodikliai lyginant su 2019 metais sumažėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Graikiją, Ispaniją ir Lietuvą (ES vidurkis nuo 10.8 proc sumažėjo iki 9.1 proc.). Manoma, kad tam įtakos turėjo COVID - 19 pandemijos valdymo priemonės, kurios sutrikdė mokymosi galimybes, ypač darbo vietoje.

Tačiau pastebima, kad 2020–2021 m. suaugusiųjų mokymasis visose ES šalyse , išskyrus Vokietiją, Graikiją ir Prancūziją, atsigavo  (ES vidurkis nuo 9,1 % padidėjo iki 10,8 %).

Neformalusis mokymasis. Dauguma suaugusiųjų per 4 savaites iki apklausos mokėsi neformaliai, tai sudaro tris ketvirtadalius visų 2021 m. besimokančių (8,0 %, palyginti su bendru 10,8 % dalyvavimo rodikliu). Suaugę besimokantieji dažniausiai lanko trumpus kursus, organizuojamus  neformalioje aplinkoje. Be abejo, dauguma neformaliojo suaugusiųjų mokymosi yra susiję su darbu, tačiau 1,9 % suaugusiųjų nurodė mokosi neformaliai dalykų, nesusijusių su jų darbu.

Išsilavinimas ir mokymasis. Žemą išsilavinimą turinčių suaugusiųjų mokymasis nesiekia pusės bendrojo rodiklio – ES vidurkis 2022 m. yra 4,3%, lygiai toks pat kaip 2019 m. Nenuostabu, kad žemo išsilavinimo suaugusieji, kurių tėvai turi aukštą išsilavinimą, keturis kartus dažniau dalyvauja mokymuose nei žemo išsilavinimo suaugusieji, kurių tėvai taip pat turi žemą išsilavinimą (14,2 % palyginti su 3,5 %). Tai rodo, kad socialinis ir ekonominis statusas turi didelę įtaką dalyvavimui mokymuisi.

Suaugusiųjų išsilavinimo bei amžiaus įtaka neformaliajam mokymui. 1 pav. neformalusis mokymasis pavaizduotas trimis išsilavinimo lygiais. Tai patvirtina, kad dažniausiai neformaliai mokomasi dėl darbinių poreikių ir toks mokymasis labiau paplitęs tarp aukštesnio išsilavinimo žmonių. Grafikas atskleidžia, kaip amžius daro įtaką trijų grupių, tarp jų ir vyresnio amžiaus žmonių grupę, mokymuisi. Nors su amžiumi dalyvavimas visuose pasiekimų lygiuose mažėja, aukštą išsilavinimą turintys vidutinio amžiaus žmonės aktyviau dalyvauja neformaliame profesiniame mokyme. Tai nebūdinga vidutinio ar žemo išsilavinimo žmonėms.

1 pav. Suaugusiųjų išsilavinimo bei amžiaus santykis su neformaliuoju mokymusi.

 

Mokymasis mieste ir kaime. Skirtumą tarp mieste ir kaime gyvenančių žmonių mokymosi per 4 savaites iki apklausos rodo 2 pav. duomenys. Aiškiai matyti, kad dalyvavimas skiriasi: gyvenančių mieste mokosi 13,6 %, mažesniame mieste - 9,8 %,  kaime - 7,8 % (ES vidurkiai). Daroma išvada, kad skaičiai iš dalies atspindi, jog tankiau apgyvendintose vietovėse gyventojai turi daugiau mokymosi galimybių. Pažymima, kad Maltoje pasiskirstymas yra subalansuotas, o Estijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje skirtumas palyginti nedidelis. Tačiau Austrijoje, Kipre, Čekijoje, Vokietijoje ir Latvijoje dalyvavimas kaimo vietovėse yra maždaug perpus mažesnis nei miestuose. Kitose septyniose valstybėse narėse – Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių  dalyvavimas mokymesi dar mažesnis lyginant su didmiesčiais ir netgi su nedideliais  miestais (pvz., Lietuvoje: didmiesčiuose besimokančiųjų vidurkis - 11,9 proc., nedideliuose miestuose - 7,9 proc., o kaimo vietovėse - 4,9 proc.).

2 pav. Mokymosi mieste ir kaime santykis.

 

Tai, ką paminėjau šiame straipsnelyje, yra tik maža dalis to, kas analizuojama ir aptariama Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitoje. Pvz., joje galima rasti ir kiekvienos ES šalies - narės suaugusiųjų švietimo situacijos aprašymą. Atsiverskite dokumentą, žemėlapyje pasirinkite mūsų šalį ir sužinokite, kas suaugusiųjų švietime 2022 metais įvyko Lietuvoje.

 

3 pav. Fragmentas iš EK stebėsenos ataskaitos.

 

Norinčius dar labiau įsigilinti, kaip suaugusiųjų švietimas plėtojamas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kviečiu atsiversti ir 2021 metų Eurydice atlikto tyrimo  ataskaitą, kurios santrauka skelbiama ir lietuvių kalba: Adult education and training in Europe: Building inclusive pathways to skills and qualifications | Eurydice (europa.eu).

 

Straipsnio autorė Dr, Vilija Lukošūnienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos projektinės veiklos ekspertė, „Epale“ ekspertų komandos narė.

Straipsnis parengtas pagal Education and Training Monitor 2022 medžiagą (https://op.europa.eu/webpub/eac/education-and-training-monitor-2022/en/) ir atspindi tik autorės nuomonę. Europos Komisija ir „Epale“ neatsako už straipsnyje išsakytas mintis.

Iliustracijos iš Education and Training Monitor 2022 (https://op.europa.eu/webpub/eac/education-and-training-monitor-2022/en/)