chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

Kaip persikvalifikuoti: faktai, apie kuriuos nepagalvojome rinkdamiesi profesiją

05/11/2019
Kalba: LT

Jaučiate, kad atėjo laikas kardinaliems pokyčiams, norite įgyvendinti savo seną svajonę, manote, kad darbe esate kaip ne savo rogėse, o gal jūsų profesija tiesiog tampa nebepaklausi darbo rinkoje ir jums gresia tapti bedarbiu? Šios pagrindinės priežastys dažniausiai ir atveda vyresnio amžiaus asmenis į profesinę mokyklą, kurioje po profesinio mokymo programų pertvarkos į modulines, siūloma tęsti studijas ir įgyti kitą kvalifikaciją.

Keisti profesiją normalu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagrindinės priežastys, trukdančios rinkis Užimtumo tarnybos rengiamus persikvalifikavimo kursus ar tęstines profesinio mokymo programas yra nenoras grįžti mokytis, užimtumas darbe ir namuose, poreikio mokytis kitos profesijos nebuvimas ar tiesiog finansinės bei sveikatos problemos. Nežiūrint į tai, Lietuvoje, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai profesiniame mokyme dalyvavo 16 tūkstančių darbo neturinčių asmenų su viduriniu išsilavinimu ir profesine kvalifikacija. Dauguma jų persikvalifikavę sėkmingai įsidarbino. Kokios priežastys, apie kurias dažnas rinkdamasis profesiją nebuvo pagalvojęs, skatina ryžtis įgyti antrą profesiją?

Ilginamas darbinis amžius

Lietuva, kaip ir Europa, sensta. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. visuomenės senėjimo koeficientas lyginant su ankstesniais metais vis didėja (2015 m. demografinės senatvės koeficientas - 129, 2019-131). Politikai tvirtina, kad neišvengiamai bus ilginamas darbinis amžius. Šiuo metu Lietuvoje moterų darbinis amžius - 60, vyrų - 62,5 metų, tačiau žadama jį ilginti, kad šis siektų Europos standartus, t.y. 65 m. Tai reiškia, kad net jei dabar jums yra 50, iki pensijos dar liks 15 metų, kurie pareikalaus ne tik papildomų kompetencijų, bet ir konkurencinio pranašumo.

Teks konkuruoti su dirbtiniu intelektu

Įgyti kitą kvalifikaciją dažnai žmones paskatina darbo nebuvimas, kuris atsiranda ne tik dėl nebereikalingos kvalifikacijos, bet ir dėl konkurencijos, t.y. kurios nors srities specialistų pertekliaus darbo rinkoje. Tačiau greitai keisti profesiją skatins naujas konkurentas - dirbtinis intelektas. Manoma, kad ateityje į tokią padėtį pateks vis daugiau žmonių. Ketvirtoji pramonės revoliucija jau paveikė tokią tradicinę sritį kaip žemės ūkis. Lietuvoje žemės ūkio darbuotojus ima keisti robotizuotos sistemos, kurios diegiamos moderniuose ūkiuose. Jau dabar robotai gali ne tik nupjauti veją, pamelžti karves, bet ir surasti bibliotekoje knygas, išrašyti baudas, pristatyti siuntas, padėti žmonėms su negalia, atlikti operacijas, išminuoti sprogmenis ir t.t. Sunku patikėti, kad tokios profesijos kaip biuro darbuotojai ar net žurnalistai ateityje praras aktualumą, nes juos keis dirbtinis intelektas, gebantis ne tik nepriekaištingai atlikti darbus, bet ir rašyti tam tikro turinio tekstus. Lietuvoje yra kuriamos dirbtinio intelekto strategijos, ateities vizijos, kurios siejamos su transporto, žemės ūkio, gamybos, energetikos, sveikatos priežiūros sritimis.  Darbo rinka, kuriai jau šiandien siūlomi nepavargstantys darbuotojai - robotai, keičiasi, o tai reiškia, kad kyla ir nauji reikalavimai darbuotojams įgyti kitas kompetencijas, kurių taip lengvai negalėtų pakeisti dirbtinis intelektas. Tokiame kontekste ypač svarbu suprasti mokymosi visą gyvenimą ir naujų kompetencijų įgijimo svarbą. Tam dabar yra labai palankus  metas.

Technologijų kaita

Anot Klaipėdos turizmo mokyklos Viešbučių, restoranų bei prekybos sektorinio praktinio mokymo centro vadovės Indrės Globienės, Europoje vyraujančią tendenciją persikvalifikuoti rodo skaičiai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Socialinio teisingumo centro tinklalapyje pateikiamos prognozės, kad ateityje Europos sąjungoje   47 proc., o Didžiojoje Britanijoje 54 proc. darbo vietų bus ties išnykimo riba. Anglijoje daugiau nei 40% 45-55 metų amžiaus asmenų ieško naujų galimybių profesinėje srityje. Ir tai suprantama, juk dauguma šio amžiaus žmonių profesinę kvalifikaciją įgijo dar praeitame tūkstantmetyje, kai buvo ką tik atsiradęs internetas ar mobilusis telefonas. Sparčiai keičiantis technologijoms, turi keistis ir darbuotojas. Nepaisant to, jog vyresnio amžiaus specialistas turi sukaupęs nemenką profesinę patirtį, jo turimos kompetencijos ne visada yra pakankamos. Anot pašnekovės, ateina tokie laikai, kai nebeužtenka mokėti, pavyzdžiu, ruošti maistą tradiciniu būdu, šiuolaikiniam virėjui reikia mokėti dirbti ir su išmaniąja virtuvės įranga, taikyti novatoriškas maisto ruošimo technologijas, tad tęstinėmis modulinėmis profesinio programomis galima išlyginti galimybes ir suteikti asmenims progą gauti kokybišką, šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkantį mokymą. Todėl ypač svarbu ne tik paties specialisto noras tobulėti, mokytis, bet ir darbdavio sąmoningas apsisprendimas tobulinti savo darbuotojų profesines kompetencijas, - sako ne vienerius metus profesinius virėjų ir konditerių kursus organizuojančio Sektorinio mokymo centro vadovė.

Nuo ko pradėti

„Antroji profesija man suteikia naujas galimybes”, - teigia Klaipėdos turizmo mokykloje konditerijos kursus baigusi ir konditerio kvalifikaciją įgijusi Diana Semenenko. – „Nesigailiu savo sprendimu, nes įgijau tikrai daug patirties ir žinių, išmokau dirbti su tokiais įrengimais, kurių ir pas darbdavį dar nėra. Dabar dirbu konditere maitinimo įstaigoje. Atlikau praktiką, o vėliau be problemų įsidarbinau. Supratau, kad konditerės darbas man patinka jau seniai ir save galiu tik pagirti už tai, kad neklausiau kalbų apie tai, ką aš veiksiu „ten“ išėjus mokytis, juk jau nemažai metų, per vėlu mokytis. Tokių kalbų buvo, bet juk galima pagyventi ir dėl savęs kažkada, kai vaikai jau užaugę. Mėgau konditeriją nuo pat vaikystės, visada kepdavau, tai kodėl savo hobio negalima paversti darbu, - pagalvojau. O dabar dirbu tokį mėgstamą darbą, kad net nejaučiu, kad einu į darbą, - dalinosi mintimis konditerė Diana. Mintis keisti profesiją, kai tau virš 40 m. gali kelti nemažai iššūkių, tačiau patartina, visų pirma, susidėlioti prioritetus ir atsakyti sau į klausimą, kokioje srityje aš dar galėčiau save realizuoti, kokios mano stipriosios pusės, kokias norėčiau įgyti kompetencijas. Geras būdas tiesiog perrašyti savo CV taip, kaip norėtųsi matyti savo karjerą ateityje. Atliekant šį darbą svarbu įsivardinti, kokias turite naujas kompetencijas, kokie jūsų nauji gebėjimai. Kai tikrai žinote, ko norite, imkite domėtis antros kvalifikacijos įgijimo galimybėmis. Pasinaudokite tęstinėmis profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo siūlomomis galimybėmis. O jei jau turite darbo patirties ir reikiamų kompetencijų, kurias įgijote neformaliuoju arba savišvietos būdu, tuomet galite siekti kompetencijų pripažinimo ir diplomo. Dabar palankus metas įgyti antrą profesiją, nes profesinis mokymas tampa labai patrauklus dėl naujų modulinių programų, pagal kurias gali persikvalifikuoti kiekvienas norintis.

Straipsnio autorius Audrius Kurlavičius, projekto „Euroguidance“ ekspertas.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Laima Lapiniene portretas
    Labai pritariu straipsnio minčiai. Jaunoji karta jau suprato, kad vienos profesijos visam gyvenimui nepakaks. Jie nebebijo keisti darbų ir veiklų. Vyresnioji karta vis dar laikosi įsikibusi vienintelio darbo, nors juo ir nesidžiaugia. Tiesiog labai bijo rizikuoti. Manau situacija tikrai keisis ir žmonės bus lankstesni ir įveiks savo baimes.

  • RASA POCEVIČIENĖ portretas
    Taip, dirbtinis intelektas vis tobulėja, o jo pritaikymo galimybės plečiasi, todėl natūralu, kad kai kuriose mūsų gyvenimo srityse jie užima vis daugiau ir daugiau vietos. Taip pat ir darbinėje veikloje pakeičia žmogų, ypač tuose darbo baruose, kur reikia monotoniško, tolygaus, pasikartojančio, algoritminio veikimo. Tačiau jie niekada - na, bent jau artimiausioje ateityje - jie nepakeis žmogaus ten, kur reikės kūrybiškumo, kur veikimo sąlygos bus nuolat kintančios, tokios, kurių neįmanoma suprogramuoti, kitaip sakant nuspėti. Dažniausiai tai yra humanitarinių ir socialinių mokslų sritys, todėl, kad ir kaip keistai šiandien tai skamba, vertėtų patikėti, kad ateitis priklauso socialiniams ir huamnitariniams mokslams ir persikvalifikuojant, ir renkantis profesiją reikėtų to nepamiršti.
  • Elena Trepule portretas
    Taip ir dar kartą taip! Mokytis yra normalu ir po keturiasdešimties, ir po penkiasdešimties, ir po šešiasdešimties. Žmonės, kurie mokosi, patys save įgalina, tobulinasi, keičia profesiją, veiklą, ir toliau kuria pridėtinę vertę, yra patys patenkinti, nėra priklausomi nuo kitų, nėra našta artimiesiems, valstybei.