chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

„Erasmus+“ ir migracijos krizė

17/06/2016
Kalba: LT

Kuo skiriasi ekonominis migrantas nuo pabėgelio? Ar Lietuva pasiruošusi pabėgelių priėmimui ir kokios yra didžiausios esamos sistemos spragos? Kaip Erasmus+ gali prisidėti prie problemų sprendimo?

Šiame straipsnyje kaip tik ir bus aptarti pagrindiniai terminai kalbant apie migrantų krizę; bus analizuojamos pabėgelių integracijos galimybės Lietuvoje ir išskiriami sistemos trūkumai. Taip pat bus aptarta kaip Erasmus+ programa Lietuvoje prisideda prie migrantų situacijos gerinimo.

Kalbant apie migracijos iššūkius ir problemas, pirmiausia būtina apibrėžti dažniausiai vartojamus terminus išskiriamus Europos Parlamento (http://www.europarl.lt/resource/static/files/failai_internetui/migracijos-issukiai_galimi-pabegeliu-krizes-sprendimai-2016-02-09.pdf):

 

Ekonominiai migrantai: pagrindinis šių žmonių persikėlimo motyvas yra ekonominė nauda ir jie sieka išsikelti norėdami pagerinti ateities perspektyvas sau ir savo šeimoms.

Nelegalūs imigrantai: piliečiai iš trečiųjų šalių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų 5-ame Šengeno sienų kodekso straipsnyje, ar kitų atvykimo, buvimo ar gyvenimo toje valstybėje narėje sąlygų.

Pabėgėliai: 1951 JT Ženevos pabėgėlių konvencija apibrėžia pabėgėlius kaip žmones, bėgančius nuo konflikto ar persekiojimo. Pabėgėliai turi išsikelti, kad išgelbėtų savo gyvybę ar išsaugotų laisvę, ir jie neturi apsaugos savo valstybėje. Pabėgėlio statusą ir teisinę apsaugą suteikia kiekviena valstybė pagal nustatytas nacionalines procedūras.

Prieglobsčio prašytojas: Asmuo, kuris kreipiasi prašydamas tarptautinės apsaugos dėl persekiojimo pavojaus gimtojoje šalyje (JT Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 a straipsnis (2)), tačiau kurio prašymas dar nėra patvirtintas. Patvirtinus prieglobsčio prašymą, toks asmuo tampa „pabėgėliu“.

Termino “pabėgėlis” naudojimas: Terminas „pabėgėliai“ dažnai žiniasklaidoje naudojamas platesne prasme, taip vadinant visus srautu iš konfliktų apimto regiono judančius asmenis, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso.

 

Šiuo metu vykstantys migracijos procesai

Nuo Sirijos konflikto pradžios, kuris prasidėjo daugiau nei prieš 4 metus, apie 11.5 milijonų žmonių – pusė šalies populiacijos – buvo priversti palikti savo namus. Apie 4 milijonus Sirijos piliečių apsistojo kaimyninėse šalyse[1], tačiau pagrindinės priimančios šalys nebesusidoroja su pabėgėlių skaičiumi, todėl didelis jų srautas pradėjo ieškoti prieglobsčio Europoje.

Nuo 2008 metų prieglobsčio prašytojų skaičius nuolat augo ir 2015 metais pasiekė rekordines aukštumas.

Iš viso per 2015/2016 metus atvykusių į Europą skaičius viršijo 1,084,625 (IOM, 2016)[2]. Nors didžioji dalis migrantų yra kilę iš Sirijos, taip pat nemažai jų atvyksta ir iš kitų šalių – Afganistano, Irako, Irano, Libano ir t.t. 

 

Kylančios problemos

Užplūdus tokiam dideliam žmonių skaičiui tiek Europos Sąjunga, tiek atskiros valstybės, tiek patys migrantai susiduria su įvairiomis problemomis. Kai kurios problemos pastebimos jau dabar, tuo tarpu kitos – gali laukti ateityje, todėl svarbu kuo greičiau jas identifikuoti ir atrasti problemų sprendimo būdus.

Išskiriamos kelios pagrindinės problemos su kuriomis gali susidurti pabėgeliai Lietuvoje:

  1. Integracijos problemos:

„Pabėgėliai iš pradžių (3 mėnesius) gyvens Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur bus mokomi lietuvių kalbos ir kultūros, o vėliau jų integracija vyks savivaldybėse (iki 12 mėnesių). Savivaldybės teritorijoje bus skiriami kuratoriai, kurie padės užsieniečiui susirasti ir išsinuomoti butą, užtikrins užsieniečio lankymąsi darbo biržoje ir padės spręsti kitus praktinius klausimus. Integracijos metu pabėgėliai gaus paramą būsto nuomai. Pasibaigus paramos integracijai laikotarpiui, socialinė integracija bus teikiama teisės aktų nustatyta tvarka kaip ir visiems Lietuvos piliečiams.“[3]

  1. Visuomenės požiūris:

„Lietuvoje esama negatyvios nuostatos pabėgėlių atžvilgiu. 2012 m. Lietuvos gyventojų apklausoje buvo teiraujamasi, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė jų požiūris į pabėgėlius. Apie 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jų požiūris pablogėjo, beveik tiek pat respondentų nepateikė jokio atsakymo ir tik kiek mažiau nei penktadalis pasakė, kad jų požiūris pagerėjo. Apie trečdalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi pabėgėlių kaimynystėje, kartu dirbti nenorėtų apie 16 proc. Taigi tik nedidelė dalis Lietuvos visuomenės išreiškė pozityvias nuostatas pabėgėlių atžvilgiu (Visuomenės nuostatos Lietuvoje gyvenančių etninių ir į Lietuvą atvykstančių imigrantų atžvilgiu 2012 m.).“[4]

  1. Integracija:

Iš viso išmoka pabėgėliams teikiama maksimaliai iki 15 mėn (iki 3 mėn – Pabėgėlių priėmimo centre, iki 12 mėn – savivaldybės teritorijoje). Nors į integracijos programą įeina socialinė apsauga, lietuvių kalbos kursai, profesinis mokymas ir kt. skirtas laikotarpis yra per trumpas ir sunku užtikrinti integracijos kokybiškumą bei programos tęstinumą.

  1. Nedarbas:

„Nepaisant to, kad prieglobstį gavusiems asmenims nereikia gauti leidimo dirbti, dirba tik nedidelė jų dalis (15 proc.). Pagrindinės to priežastys – nepakankamas kalbos mokėjimas, nepaklausios specialybės, užsienyje gautų diplomų ir kvalifikacijų nepripažinimas Lietuvoje, tačiau taip pat ir nenoras, negebėjimas dirbti.“[5] Neigiamas visuomenės požiūris į pabėgėlius taip pat apsunkina jų integraciją į darbo rinką. Vienas iš problemos sprendimo kelių taip pat galėtų būti socialinių įmonių įstatymo pakeitimas ir pabėgėlių užimtumo rėmimas, tuomet darbuotojai būtų labiau suinteresuoti įdarbinti prieglobsčio prašančius žmones.

  1. Valstybinės kalbos mokymas:

„Pabėgėlių priėmimo centre, organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai. Integraciją įgyvendinanti institucija (NVO arba savivaldybės įstaiga) savivaldybės teritorijoje taip pat organizuoja valstybinės kalbos mokymo programą. Valstybinės kalbos mokymo kursas apima 190 val. mokymo Pabėgėlių priėmimo centre ir 190 val. savivaldybėse. Kursams pasibaigus užsienietis laiko I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą.“[6] Tačiau svarbu paminėti, kad dalis pabėgėlių nešneka anglų/rusų kalbomis, tai apsunkina mokymosi procesą. Taip pat, skirtas valandų skaičius yra nepakankamas ir per tokį trumpą laiką būtų sunku pasiekti minimalų kalbos mokėjimo lygį, po kurio žmogus galėtų savarankiškai bendrauti, ieškotis darbo ir t.t.

Dauguma problemų su kuriomis gali susidurti asmuo, prašantis prieglobsčio, kyla dėl prasto sistemos pritaikymo, todėl norint išspręsti didžiąją dalį problemų būtina iš naujo permąstyti planuojamą strategiją. Svarbiausias tikslas turėtų būti integruoti migrantus, o ne bandyti sutaupyti jų sąskaita. Šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti sistema neskatina, o stabdo integraciją.

 

Migrantų integracijos galimybės Lietuvoje

„Lietuva įsipareigojo priimti 1 105 asmenis per dvejų metų laikotarpį (iki 2017 m. pabaigos), iš jų 70 asmenų turės būti perkelta ne iš ES valstybių narių, o iš trečiosios šalies“[7]. Iki 2016 metų papildoma apsauga Lietuvoje buvo suteikta 3856 asm., pabėgėlio statusas – 217 asm.

Vertinant migrantų integracijos galimybes, Lietuva įvertinta 37 balais (iš 100 balų, aukščiausias įvertinimas 79 balai) pagal MIPEX[8] (Migrant Integration Policy Index) sistemą. Iš 38 šalių, Lietuva užima 34 vietą, prastesnė situacija yra tik Kipre, Latvijoje ir Turkijoje.

Didžiausios problemos Lietuvoje, susijusios su migrantų integracija:

  • Sveikatos apsauga 34/38
  • Švietimo sritis 33/38
  • Anti-diskriminacija 32/38
  • Darbo rinkos mobilumas 31/38
  • Galimybė dalyvauti politinėje veikloje 31/38

Išaugus imigrantų skaičiui mokyklos, ligoninės, darbo birža bei vietinės bendruomenės turės sukurti tikslingesnę pagalbos sistemą, kuri padėtų migrantams geriau įsilieti į visuomenę (gerieji pavyzdžiai – EE,CZ, IE,PT, Skandinavijos šalys).

 

Viena iš problematiškiausių sričių yra švietimo sritis, nes ji apima ne tik migrantų švietimą ir jiems skirtas programas, bet taip pat ir visuomenės švietimą. Visuomenėje dar vis vyraujauja neigiamas požiūris, diskriminacija bei migrantų, o ypač pabėgėlių, baimė. Todėl yra itin svarbu gerinti švietimo sritį.

 

 „Erasmus+“ ir migracijos krizė

Europos Komisija siekdama suvaldyti pabėgėlių krizę, paskelbė, kad 2016 m. „Erasmus+“ programa sieks prisidėti prie pabėgėlių bei kitų pažeidžiamų grupių gyvenimo kokybės gerinimo. Organizacijos, dirbančios švietimo srityje, yra raginamos pateikti strategines partnerystes (KA2), kurios būtų susijusios su veiklomis, skatinančiomis migrantų įsitraukimą bei kovą su radikalizmu, laukiami ir mobilumo projektai (KA1) šia tema.[9]

Svarbu, ne tik patenkinti minimalius pabėgėlių bei kitų migrantų poreikius jiems atvykus, bet būtina ir tobulinti švietimo sistemą, kuri atlieka esminį vaidmenį integracijos procese. Vos atvykę į šalį, kurioje bus prašoma prieglobsčio, migrantai pradės mokytis vietinės kalbos, vaikai pradės eiti į mokyklas, o suaugusieji turės galimybę mokytis profesinėse, suaugusių ar aukštosiose mokyklose. Erasmus+ programa prisideda prie pabėgėlių situacijos gerinimo įvairiuose švietimo lygmenyse: bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo sektoriuose.

Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis „Erasmus+“ programas Lietuvoje, aktyviai siekia prisideti prie švietimo sistemos tobulinimo, taip pat inicijuoja teikti projektų paraiškas migrantų tema. Nuo 2009 metų jau finansuota 10 projektų šia tema, 3 projektai vyksta šiuo metu. 8 projektai skirti suaugusiųjų švietimui (5 – LLP, 1 – „Erasmus+“ 2 – Nordplus) ir 2 – bendrąjam ugdymui („Erasmus+“)[10]. Visi šie projektai skatina pažinti įvairovę, plėtoti dialogą tarp tradicinių ir migrantų bendruomenių ir padėti tiek migrantams integruotis į vietinę bendruomenę, tiek vietiniai bendruomenei pasiruošti priimti migrantus. Dviejų projektų metu buvo sukurti intelektiniai produktai, kurie prisidėjo prie migrantų padėties gerinimo. Projekto „Strateginė partnerystė suaugusių migrantų švietime: Viduržemio ir Baltijos jūros regionų perspektyvos” metu buvo parengta suaugusiųjų migrantų švietimo metodologija ir rekomendacijos politikos formuotojams, kurios tikėtina, kad pagerins švietimo ir migrantų integracijos politikos sričių formavimą ir įgyvendinimą. Kito projekto metu „INTEGRA – Migrantų integravimosi priemonių rinkinys (priemonė) – kalbos pagrindai finansiniams klausimams spręsti“ parengtas instruktorius, kuris perduoda įgūdžius galutiniams paramos gavėjams, taip pat finansinės terminologijos priemonių rinkinys-gidas ir terminų žodinėlis, kuris naudingas migrantams, norintiems įgyti kalbos įgūdžių pagrindiniams finansiniams klausimams spręsti.

2016 metais Fondui pateikti 11 „Erasmus+“ KA1 projektai migracijos tema. Didžioji dalis (7) – bendrojo ugdymo sektoriui, 3 – profesinio mokymo ir 1 – suaugusiųjų švietimo sektoriams. Kadangi Lietuva dar tik laukia migrantų srautų, tikimasi, kad ateityje projektų migracijos tema skaičius augs ir finansuojamų projektų šia tema skaičius didės.

Aistė Šagamogaitė 

Literatūra

  1. Europos Komisija (2014). Bendra Europos Prieglobsčio sistema. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/docs/ceas-fact-sheets/ceas_factsheet_lt.pdf
  2. Europos Komisija. Erasmus+ helping refugees through higher education. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/education/policy/migration/higher-education-refugees_en.htm
  3. Europos migracijos tinklas (2015). Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių integracija: teisinis reguliavimas ir situacija. Prieiga per internetą: http://emn.lt/wp-content/uploads/2016/01/Prieglobst%C4%AF-Lietuvoje-gavusi%C5%B3-u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-integracija_National-Report.pdf
  4. Europos Parlamento informacinė suvestinė (2015). Migracijos iššūkiai. Galimi pabėgelių krizės sprendimai. Prieiga per internetą: http://www.europarl.lt/resource/static/files/failai_internetui/migracijos-issukiai_galimi-pabegeliu-krizes-sprendimai-2016-02-09.pdf
  5. Eurostat. Asylum statistics. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Asylum_stati...
  6. International Organization for Migration (Reporting period 14-20 Jan 2016). Mixed Migration Flows in the Mediterranean and Beyond: Compilation of available data and information. Prieiga per internetą: https://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:WAy_anPnXUUJ:https...
  7. International Rescue Committee (2015). The Refugee Crisis in Europe and the Middle East: A comprehensive response. Prieiga per internetą: http://www.rescue.org/sites/default/files/resource-file/IRC%202015%20App...
  8. Jolanta Aleknevičienė (2013). Lietuvoje prieglobsčio prašančių ir prieglobstį gavusių užsieniečių imigracijos ir integracijos patirčių analizė. Prieiga per internetą: http://www.redcross.lt/files/sociologinio_tyrimo_ataskaita_logo_fondui.pdf
  9. Loreta Veličkaite (2014). ES prieglobsčio politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Magistro darbas. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140620_103019-51274/DS.005.0.01.ETD
  10. Migrant Integration Policy Index (2015). Lithuania. Prieiga per internetą:  http://www.mipex.eu/lithuania
  11. Švietimo mainų paramos fondas. Projektai Migracijos tema Fondo administruojamose programose. Prieiga per internetą: http://smpf.lt/lt/projektai-migracijos-tema-fondo-administruojamose-prog...
  12. Tarptautinė migracijos organizacija (2015). Klausimai-atsakymai apie į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius. Prieiga per internetą: http://emn.lt/wp-content/uploads/2015/10/DUK_final.pdf

 

Šis  pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį.  Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 


[2] International Organization for Migration. Mixed Migration Flows in the Mediterranean and Beyond: Compilation of available data and information. Reporting period 14-20 Jan 2016.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn