Bibliotekininkai dar giliau nėrė į pasakojimo meno subtilybes
Spalio 9 d. keturiasdešimt Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistų dalyvavo kūrybiniuose pasakojimo meno mokymuose su profesionaliais pasakotojais Richardu Martinu (Vokietija) ir Raymondu den Boestertu (Nyderlandai). Šis renginys organizuotas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai įgyvendinant Erasmus+ programos akreditacijos projektą, kuriame be Panevėžio regiono bibliotekininkų kvalifikacinių vizitų užsienyje yra numatyti ir kviestinių ekspertų iš Europos vizitai Lietuvoje.
Mokytis pasakojimo subtilybių jau tampa tradicija
Panevėžio regione nuo 2021 m. veikia pasakojančių bibliotekų tinklas. Iš profesionalių Švedijos, Norvegijos, Latvijos pasakotojų išmoktus pasakojimo meno metodus Panevėžio regiono bibliotekininkai taiko edukacijose, klubinės veiklos užsiėmimuose, kultūriniuose renginiuose, kurių lankytojai yra įvairių amžiaus grupių atstovai. 2023 m. spalio 17–18 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko tarptautinė praktinė konferencija „Istorijos galia, įkvepianti balsą: edukatorių įtraukimas į istorijų pasakojimą skaitmeniniu būdu“, skirta bibliotekų specialistams, siekiantiems tobulinti savo tradicinio ir skaitmeninio pasakojimo įgūdžius. 2024 m. spalio 9 d. vykusių kūrybinių mokymų tikslas buvo suburti pasakojančių bibliotekų tinklo bibliotekininkus, kad susitikimo su profesionaliais pasakotojais metu jie turėtų galimybę atnaujinti ir papildyti savo žinias, gauti naujų įrankių pasakojimo meno metodo taikymui edukacinėse veiklose.
Įtvirtino žinias ir mokėsi naujų metodų
Su pasakotoju R. Martinu mokymų dalyviai prisiminė svarbiausius efektyvaus pasakojimo elementus – akių kontaktą, pasakotojo stovėseną, mimiką, gestus. Atlikdami lektoriaus skirtas užduotis, bibliotekininkai pajuto tiesioginės ir netiesioginės kalbos svarbą, mokėsi struktūruoti istoriją ir kurti siužetinę liniją.
Pasakotojas R. den Boestertas mokymų dalyviams atskleidė vaizduotės pasitelkimo ir fantazijos valdymo subtilybes, parodė, kaip galima žaisti savo emocijomis, pasakojimui suteikiant vis kitokią spalvą.
Ne mažiau svarbus mokymuose buvo gyvo pasirodymo elementas – dalyviai galėjo pasimėgauti lektorių pasakojamomis istorijomis, prieš save matydami puikų istorijos pateikimo pavyzdį ir galėdami savo pačių vedamų edukacijų turinį papildyti naujais ištekliais.
Lektoriai pabrėžė grįžtamojo ryšio svarbą – jog yra būtina pastebėti savo kolegų pasakotojų stipriąsias puses ir būtinai apie jas jiems pasakyti bei patarti, ką kolegos galėtų patobulinti, kad augtų kaip pasakotojai.
Mokymų dalyvių grįžtamasis ryšys ir planai
Mokymuose dalyvavę bibliotekininkai džiaugiasi pozityviai nuteikusia, įtaigių ir charizmatiškų lektorių sukurta šilta ir jaukia renginio atmosfera bei galimybe susitikti su kolegomis, kurie savo darbe taip pat naudoja pasakojimo meno metodus. Pasak dalyvių, mokymai įtvirtino jau turimas žinias ir įgūdžius, praktinės užduotys lavino jų kūrybiškumą, padėjo išlaisvinti vaizduotę ir aktorinius sugebėjimus. Dalyvavusieji mokymuose teigia supratę, kad labai svarbu patikėti pasakojama istorija ir atrasti glaudų ryšį tarp savęs ir klausytojo bei drąsiai reikšti savo emocijas. Bibliotekininkų nuomone, tokie mokymai padeda išsilaisvinti patiems, įgyti daugiau pasitikėjimo, skatina norą drąsiai improvizuoti. Dalyvių manymu, labai svarbu mokymosi procese matyti ir savo kolegas, turėti galimybę kartu praktikuotis ir mėgautis kūrybiniu procesu.
Panevėžio regiono pasakojančių bibliotekų atstovai teigia mokymų metu susipažinę su dar daugiau pasakojimo meno metodų – nuo ekspresyvaus kalbėjimo, kūno kalbos išlaisvinimo iki komunikacinio ryšio su auditorija užmezgimo ir teksto įsiminimo bei sklandaus kūrybiško pasakojimo. Dalyviai teigiamai įvertino lektorių praktinio darbo organizavimą, nes atlikdami užduotis jie gavo idėjų, kaip galima rengti veiklas didesnėms žmonių grupėms.
Kalbėdami apie mokymų metu gautų žinių pritaikymą, bibliotekininkai jau planuoja šias žinias pasitelkti sensoriniuose skaitymuose ir atminties lavinimo užsiėmimuose su senjorais, mokant užsienio kalbų, rengiant knygų pristatymus, vedant ekskursijas, organizuojant pasakojimų vakarus ir kt. Pažymėtina, kad kiekvienas mokymų dalyvis juose atrado tinkamą kontekstą, pritaikomą tiek vaikų, jaunimo, tiek suaugusiųjų auditorijoms.
Lektorių įžvalgos
Pasak pasakotojo R. den Boesterto, bibliotekos suburia bendruomenes ir skirtingas žmonių kartas, suteikdamos platformą istorijų pasakotojams ir rengdamos interaktyvias programas. Bibliotekos gali atlikti svarbų vaidmenį išsaugodamos vietines istorijas, jas skaitmenindamos ir perpasakodamos, užtikrindamos, kad jos išliktų prieinamos ateities kartoms. Lektoriaus nuomone, svarbiausia, kad pasakotojas sukurtų savo istoriją. Žiūrovus paliečia, kai jie mato tai, kas jaudina pasakotoją asmeniškai. Pasakojimas bibliotekose gali pritraukti naujus skaitytojus ir praturtinti jų skaitymo patirtį. Taigi, istorijų pasakojimas ir skaitymo skatinimas gali žengti koja kojon.
Pasakotojas R. Martinas džiaugiasi, kad mokymų metu bibliotekininkai buvo entuziastingai nusiteikę mokytis ir lavinti pasakojimo įgūdžius. Pasak jo, bibliotekose tikrai yra žmonių, kurie geba ne tik tobulėti kaip pasakotojai, bet ir kurti bibliotekos kontekstą, kuriame pasakojimas įsitvirtina kaip bibliotekos kultūros dalis. Svarbu plėtoti metodinį aspektą, kad pasakojimas būtų ne tik maloni pramoga, bet ir nuolatinis mokymosi, tobulėjimo procesas. Todėl lapkričio mėnesį planuojama internetinė sesija su spalio mėnesio mokymuose dalyvavusiais bibliotekininkais. Susitikimo metu vyks refleksija, dalyviai galės užduoti klausimus lektoriams, pasidalinti savo požiūriu į pasakojimo galimybes savo bibliotekose.
Virginija Švedienė
Suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė