chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

Bendruomenių kraštotyros populiarumas auga

01/10/2019
Kalba: LT
Stalo žaidimas - Pasižvalgymai po Vilnių

Gimtojo krašto kultūros paveldo pažinimas –  vienas svarbiausių veiksnių, ugdančių žmogaus savimonę, padedančių suvokti savo kultūrinį, etninį ir pilietinį tapatumą, formuojančių vertybines nuostatas. Viešosios bibliotekos prisideda prie kultūrinės atminties išsaugojimo, dirbdamos kraštotyros darbą. Bibliotekos kaupia, saugo ir populiarina rašytinį krašto kultūros paveldą – spausdintą ir rankraštinę literatūrą, garso, vaizdo, elektroninius dokumentus apie savo kraštą (vietovę, kaimą, miestą, rajoną), atspindinčius vietos istoriją, gamtą, materialinę kultūrą, paveldą, pramonę, ūkį, įžymių kraštiečių gyvenimą ir veiklą. Kraštotyros duomenų bazių ir elektroninių bibliotekų dėka, kraštotyrinė informacija tapo pasiekiama interneto platybėse, į bibliotekose kuriamas internetinės elektroninės kraštotyros informacijos saugyklas prisiminimus, vaizdinę medžiagą (teksto, vaizdo, garso dokumentus) iš bet kurios pasaulio vietos gali pateikti kiekvienas bendruomenės narys, besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, gimtojo krašto kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida.

Siekiant labiau sudominti bendruomenių narius savo krašto istorija ir dabartimi, kultūra, paveldo objektais, žymiomis ir kraštui nusipelniusiomis asmenybėmis, bibliotekose organizuojami kraštotyros leidinių pristatymai, žymių kraštiečių naujų knygų parodos, svarbių krašto įvykių ir jubiliejų paminėjimai, vietos talentų kūrybos pristatymai, rengiamos edukacinės programos: ekskursijos, susitikimai su kraštiečiais, protų mūšiai ir viktorinos. Pastarosios ypač praturtina žinias apie gimtojo krašto išskirtinumą, skatina aktyvesnę pažintinę veiklą bei turizmą, betarpišką bendruomenių bendradarbiavimą.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos, Estijos ir Slovėnijos įgyvendina Erasmus+ projektą „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ (liet. „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, mokykis ir dalinkis“). Projekto tikslas – susipažinti su nacionaliniu ir kitų šalių kultūros paveldu, pasakoti ir dalintis istorijomis, kurios apjungia įvairias kultūros ir mokymosi visą gyvenimą sritis. Vienas iš projekto rezultatų – bendras projektų partnerių tyrimas „Libraries for communities“, siejamas su kraštotyros aktualizavimu bibliotekose. Studijoje siekiama atskleisti, kodėl kultūros paveldo tema yra reikšminga suaugusiųjų švietime ir kaip ji gali pasitarnauti telkiant vietos bendruomenę. Antroji tyrimo dalis – praktiniai darbo kraštotyros srityje pavyzdžiai. Joje bus atkleidžiamos projekto partnerių bibliotekų patirtys, iniciatyvų ir skirtingoms visuomenės grupėms organizuojamų renginių bei paslaugų pristatymai, kuriuos papildys nuotraukos ir vaizdo įrašai. Projekto partnerių tyrimas bus viešinamas 2020 metų pavasarį.

Įgyvendinant tarptautinį projektą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka atliko tyrimą apie kraštotyrinę veiklą Vilniaus ir Alytaus apskričių viešosiose bibliotekose. Regiono bibliotekų atstovai buvo kviečiami atsakyti į nedidelę apklausą, dalintis patirtimi bei apibūdinti kraštotyrines veiklas, kurios padeda burti vietos bendruomenę ar kitaip aktyviai įtraukia suaugusiųjų auditoriją. Apklausos rezultatai parodė, jog Vilniaus ir Alytaus apskričių viešosiose bibliotekose vis labiau populiarinama kraštotyros veikla ir iniciatyvos, kurios skatina atrasti, pažinti ir įprasminti kultūros paveldą. Tad kviečiame susipažinti su keliomis iš jų.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo įgyvendintas projektas „Stalo žaidimo „Pasižvalgymai po Vilnių“ pristatymas jaunimui: kultūros tapatumo formavimas ir skatinimas domėtis Valstybės ir Vilniaus istorija, kultūra ir lietuvių kalba“. Projektu siekta ugdyti jaunimo domėjimąsi Vilniaus miestu, jo objektais, vietomis, žymiais žmonėmis, stiprinti jaunimo žinias apie Vilniaus kraštą ir kraštotyrą, paveldą ir lankytinas vietas, skatinti jaunimo bendradarbiavimą ir bendravimą, kultūrų dialogą ir prasmingą laisvalaikio leidimą dalyvaujant edukaciniuose renginiuose. Sukurtas lavinamasis žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“, kurio dėka su Vilniaus istorija, vietomis ir tikromis ir mitinėmis asmenybėmis susipažįstama naudojant žaidimo korteles, kuriose yra daugiau nei 1000 su Vilniaus objektais susijusių žodžių. Alias principu sukurtas stalo žaidimas puikiai tinka visai šeimai bei yra pristatomas mugėse, festivaliuose ir įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Tačiau tai nėra vienintelė kraštotyros pažinimui skirta iniciatyva Vilniaus regione.

Štai Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka inovatyvių technologijų pagalba prisideda prie Elektrėnų krašto kultūros paveldo saugojimo ir informacijos sklaidos bei organizuoja gyventojų mokymus ir intelektualinius žaidimus kultūros paveldo tematika. Sukurtas interaktyvus-pažintinis Elektrėnų krašto kultūros paveldo žemėlapis su išsamia informacija apie kultūros paveldo objektus, fotografijomis bei literatūros šaltiniais, kurį papildo testas-žaidimas. Nors projektas įgyvendintas 2017 metų pabaigoje, tačiau ir šiandien vykdomi interaktyvaus žemėlapio pristatymo renginiai, protų mūšiai, edukacinės veiklos vaikams ir jaunimui.Kartu su kultūros paveldo žemėlapiu sukurta ir edukacinė programa, kuri leidžia ne tik peržiūrėti informaciją apie materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo objektus, bet didina pastarųjų patrauklumą ir lankomumą (išleistas elektroninis leidinys „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“).

Vykdant kraštotyrinę veiklą parodomas dėmesys ir bendruomenės nariams, pavyzdžiui, senjorams, kuriamas indėlis ateinančioms kartoms. Ukmergės krašte gausu kultūros paveldo objektų, o vienas garsiausių – Šventupės dvaras, kurio praeities įprasminimui parengtas pažintinis kalendorius „Šventupės dvaro istorijos“. Kalendoriuje gausu informacijos apie Šventupės dvaro istoriją, tačiau reikšmingiausia dalis – nuotraukose įamžinti Šventupės kaimo ilgaamžiai, kurių šiandien čia gyvena 31 dar prieškario Lietuvoje ir 19 – karo metais gimusių gyventojų. Iš viso kalendorių puošia kone pusšimtis portretinių senolių nuotraukų, kurios buvo eksponuojamos parodoje „Šventupės ilgaamžiai“, o ekspozicijos į miestelį ir rajoną pritraukia vis daugiau turistų.

Grįžkime į sostinę. Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vykdomas tęstinis projektas ir mobilioji aplikacija „VilniusGO“ leidžia grožėtis sostine lyg muziejumi po atviru dangumi. Nors daugelis pagrindinių kultūros objektų yra lengvai pastebimi ne tik turistams atvykusiems iš svečių šalių, bet ir eiliniams vilniečiams, visgi nemažai vienokią ar kitokią reikšmę miesto ir valstybės gyvenimui turėjusių objektų lieka pamiršti ar nežinomi. Todėl programėlėje galima rasti svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro bei daugiau nei 500 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Mobiliosios programėlės funkcionalumas vis auga, objektų aprašymai išversti į anglų ir rusų kalbas, įdiegti gidų sudaryti maršrutų pasiūlymai įveikti savarankiškai pėsčiomis, turinys papildomas istorinėmis objektų nuotraukomis.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su MB „Nieko“ tęsia Vilniaus miesto istorijos įvykių ir kultūros objektų populiarinimo idėja bei sukūrė papildytos realybės programėlę „Vilniečio ID“, kuria galima naudotis Katedros aikštėje ir Pilies gatvėje. 6-7 klasių moksleiviams skirtoje programėlėje esama beveik 50 užduočių, kuriose gausu Vilniaus miesto istoriją, jos istorinius ir kultūrinius objektus atskleidžiančių animacijos, papildytos realybės, geografinės lokacijos elementų. Istoriją ne tik iš vadovėlių leidžia pažinti išmaniųjų technologijų, grafikos bei animacijos specialistai, Vilniaus miesto gidai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų, Lietuvos Dailės muziejaus, Kultūros paveldo centro atstovai.

Pateikti tarptautinių iniciatyvų pavyzdžiai taps ir kitų „Erasmus+ projekto rezultatų dalimi t. y. metodinėmis gairėmis „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ ir bendruomenių kraštotyros svetaine „Tavo kraštas“, kurie užtikrinis mokymo(si) visą gyvenimą idėjos sklaidą.

Projekto „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, mokykis ir dalinkis“ įgyvendinimo laikotarpis: 2018.09.01 - 2020.08.31. Projekto numeris: 2018-1-LT01-KA204-047028. 

Straipsnio autorė – Greta Bacevičiūtė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė-analitikė.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos komisijai „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn