Kalbėdamiesi su draugais dažnai girdite apie jų darbe patiriamą emocinę įtampą? Nors esate suaugęs žmogus, tačiau išgyvenate pažeminimo ir patyčių jausmą? Skaitydami apie mobingą suprantate, kad ši istorija apie jus? Jei nors į vieną iš šių klausimų atsakėte teigiamai, kviečiu perskaityti šį straipsnį iki galo.

Jau girdėjusiems sąvoką „mobingas“, bet norintiems pasitikslinti, ar teisingai ją suvokia, priminsiu, jog mobingas yra ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, vykdomas vieno suaugusio asmens, bet dažniau grupės asmenų, prieš kitą suaugusį žmogų ir visa tai vyksta darbo aplinkoje. Mobingą dažnai patiria ne tingūs ir kompetencijų neturintys darbuotojai, bet atvirkščiai – kruopštūs, atsakingi bei teigiamų pokyčių siekiantys suaugusieji. Labai dažnai tai būna nauji, jau į susiformavusį kolektyvą atėję žmonės, mąstantys drąsiau ir plačiau, keliantys didesnius tikslus darbo kokybei. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinatis kalbėdamas apie mobingą pabrėžia, kad informacinių technologijų viešpatavimo laikais puikus mobingo pavyzdys yra iš įvairių įstaigos informacinių sistemų „netikėtai“ dingstantys vieno darbuotojo parengti dokumentai, svarbios ataskaitos. Taip nesąžiningai elgiamasi siekiant, kad jie laiku nepasiektų įstaigos vadovo ir sukeltų jo priešiškumą.

Įdomu tai, kad sąvoka „mobingas“ pradėta vartoti XX a. viduryje, bet Lietuvoje apie ją plačiau kalbama nuo XXI a. pradžios. Matyt, galime daryti prielaidą, kad ne tik sąvoka, bet ir mobingas mūsų šalyje atsirado daug vėliau. O kas gi buvo prieš tai? Atsakymas paprastas – patyčios, patiriamos ne tik darbo vietose, bet ir šeimoje bei mokykloje. Džiugina tai, kad jau dešimt metų Lietuvos mokyklose vykdoma „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ 2019-aisiais „Vaikų linijos“ kvietimu peraugo į akciją „Sąmoningumo didinimo mėnuo BE PATYČIŲ“. Tačiau vis dar neramina mokslininkų tyrimų išvados, kad Lietuvoje 2018 metais atlikto HBSC tyrimo duomenimis, patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o kad tyčiojasi iš kitų, nurodė 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Deja, neteko girdėti apie panašaus pobūdžio suaugusiųjų asmenų tyrimą. Tačiau pažindami žmogaus psichologiją puikiai suvokiame, kad iš kitų besityčiojantys paaugliai nedažnai tampa kitą žmogų gerbiančiais suaugusiaisias.

Retorinis klausimas skaitytojams: „Kaip manote, kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje reikia pradėti patyčių prevenciją: kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, suaugusiojo ar senatvėje?“ Ilgametė darbo patirtis švietimo sistemoje leidžia tvirtinti, kad dažniausiai apie patyčių prevenciją kalbama paauglystėje. Tačiau susimąstykime, ar reikės galvoti apie tai, kaip užkirsti kelią patyčioms paauglystėje, jei vertybinis vaiko ugdymas bus sistemingas jau vaikystėje?

Būtent toks ugdymas ir yra pagrindinis Panevėžio rajono švietimo centro įgyvendinamo „Erasmus+“ KA2 projekto „Taikus švietimas patyčių prevencijai vaikystėje“ tikslas. Ilgalaikėje perspektyvoje šiuo projektu siekiama daryti poveikį vaikams ir kitiems piliečiams, kursiantiems inovatyvią visuomenę ir sieksiantiems socialinės sanglaudos.

Madride vykusio pirmojo projekto partnerių susitikimo metu koordinuojančios įstaigos JOHANNITER-UNFALL-HILFE EV (Vokietija) atstovas Lars Mendzel pasidalijo mintimis apie tai, kaip kilo pagrindinė šio projekto idėja. Jis tiesiog prisiminė mokykloje pieštą TAIKOS BALANDĮ... Prisiminėte ir jūs? Tikriausiai taip, nes šis simbolis buvo svarbus dabartiniams  vidutinio amžiaus suaugusiesiems. Lars Mendzel, sakydamas įžanginę kalbą nevardijo projekto tikslų ir rezultatų, jis projekto partnerius iš Ispanijos, Lietuvos ir Kroatijos tiesiog pakvietė bendraujant ir bendradarbiaujant vadovautis taikaus švietimo principais:  gerbti vieniems kitus, padėti, kai to reikia, bei laikytis susitarimų. Tik pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis besivadovaujanti komanda gali sukurti tarptautinių mokymų programą bei profesionalų mokymo kursą ankstyvojo ugdymo mokytojams ir edukatoriams, sufokusuotą į taikų švietimą (t. y. skatinantį lygybę, įvairovę ir įtrauktį bei užkertantį kelią patyčioms ir smurtui).

Projektą „Taikus švietimas patyčių prevencijai vaikystėje“ (angl. "Peace education in Early Childhood to prevetn Bullying", PEEC, Nr. 2019-1-DE02-KA202-006124), finansuojamą remiant Europos Komisijai, įgyvendina šios įstaigos: JOHANNITER-UNFALL-HILFE EV (koordinatoriai, Vokietija); Asociacion Mundial de Educadores Infantiles, Ispanija; Innovation training Center S. L., Ispanija; Panevėžio rajono švietimo centras, Lietuva; Udruga za poticanje neformalnog obrazovania, kritickog misljenja i filosofije u praksi Mala filosofija, Kroatija.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, projekto PEEC veiklų koordinatorė Lietuvoje, „Epale“ ekspertė