Kultūros paveldo tema vėl atgijo ir tapo svarbia bibliotekoms dėl dviejų priežasčių: viena vertus, skaitmeninių technologijų amžius suteikia naujų galimybių patraukliai viešinti kultūros paveldo turinį, kita vertus, tai puiki proga pakviesti vietos bendruomenių narius būti ne tik pasyviais kraštotyrinės informacijos vartotojais, bet ir aktyviais jos kūrėjais.

Šiuolaikinės bibliotekos siekia įtraukti gyventojus į viso gyvenimo mokymąsi ir skatina juos dalyvauti suaugusiųjų švietime. Tam pasitelkiama kraštotyra, kuri jau tapo puikiu įrankiu mokant savo bendruomenių narius medijų, informacinio ir kompiuterinio raštingumo.

Tiek vyresnio amžiaus gyventojams, tiek vaikams ir jaunimui svarbios kraštotyrinės ir kultūros paveldo žinios. Bibliotekų veiklos šioje srityje labai plačios – jos ne tik renka, saugo ir viešiną įvairiausią kraštotyrinę medžiagą, bet ir kviečia gyventojus įsijungti ir dalintis su gimtuoju kraštu susijusiomis asmeninėmis istorijomis,  prisiminimais, kurie laikui bėgant tampa krašto identiteto dalimi ir nematerialiu kultūriniu paveldu. Dėl šios visuomenei svarbios veiklos bibliotekos  vis plačiau pripažįstamos kaip kultūros paveldo saugojimo ir sklaidos institucijos.

Zarasų viešojoje bibliotekoje įgyvendintas ne vienas šiam tikslui skirtas projektas. Gyventojai skatinami dalintis turima kultūros paveldo informacija. Ši informacija panaudojama kuriant šiuolaikinėmis skaitmeninėmis technologijomis pagrįstus paveldo sklaidos produktus. Tokiu būdu norime parodyti, kad kultūros paveldo žinių įgyti per interaktyvias edukacines veiklas yra smagu ir naudinga.

Mūsų rajono bibliotekos kraštotyros fonde saugoma beveik keturi tūkstančiai įvairių su Zarasų  kraštu susijusių dokumentų. Šiems turtams paviešinti ir plačiosios visuomenės prieinamumui didinti sukurtas elektroninis Zarasų krašto kultūros paveldo žinynas www.krastotyra.zvb.lt bei žymiausių šio krašto žmonių gimtųjų vietų gidas http://www.zarasubiblioteka.lt/zarasu_krastas/. Greta įvairios šiuose skaitmeniniuose leidiniuose publikuotos informacijos yra ir mažas skyrelis pavadinimu „Kraštiečių informacija“. Tai svarbus pirmasis bandymas įtraukti Zarasų krašto bendruomenės narius pasidalinti savo turima informacija ir taip prisidėti prie  kraštotyros turinio kūrimo internete.

Prieš porą metų, įgyvendinus Lietuvos kultūros tarybos ir Zarasų rajono savivaldybės remtus  projektus „Pasaulis pagal poetus romantikus“ ir „Pasaulis pagal žymias krašto moteris“, į krašto internetinio gido kūrimą buvo įtraukti ir patys žymūs kraštiečiai. Jie sutiko pasidalinti prisiminimais, informacija apie save ir savo giminę. Sukurtame internetiniame gide atskleidžiamos žymių Zarasų krašto vyrų ir moterų, dariusių ir darančių įtaką Zarasų krašto kultūros ir istorijos raidai, veiklų ir gimtųjų vietų aprašymai. Dvidešimt vienoje simbolinėje stotelėje užfiksuoti su šių žmonių gyvenimu susiję dabarties vaizdai. Visa surinkta dokumentinė medžiaga bėgant metams tampa kraštotyros istorija ir turi vis augančią išliekamąją vertę. Gide gausu tiek tekstinės, tiek vaizdinės informacijos. Lengva prieiga per internetą didina informacijos apie Zarasų kraštui svarbių žmonių bei su jais susijusių vietų žinomumą. Neretai dėl to jos tampa svarbiais turistų ir kitų besidominčiųjų traukos objektais.

2018 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, Zarasų viešoji biblioteka organizavo kraštotyros akciją „Zarasai per 100 metų“. Įtraukiant vyresnio amžiaus Zarasų gyventojus buvo surinkta per 100 senų fotografijų su įamžintais žmonėmis, kraštovaizdžiais, įvykiais nuo pat XX a. pradžios, pateikti trumpi užfiksuotų įvykių ar vaizdų aprašymai. Panaudojant surinktą medžiagą sukurtas istorinių fotografijų koliažinis stendas, kuris iki šiol kilnojamas vis į kitą viešosios bibliotekos padalinį ir yra populiarus, nes lankytojai atpažįsta savo gimines, atranda žinomas vietoves. Šios nuotraukos taip pat pateko ir į elektroninį kultūros paveldo žinyną.  

Neseniai, kartu su Utenos A. ir M. Miškinių viešąja biblioteka, įyvendintas dar vienas kultūros paveldo tematikos projektas.  Abiejų miestų bibliotekose įkurti šeimos skaitmeninių veiklų centrai  jungiantys kraštotyros turiniu susietas interaktyvias ir virtualias  paslaugas ir naujausias technologijas. Virtualios kelionės minant interaktyvų dviratį ir pasižvalgymai po kraštą per virtualius akinius susilaukė didelio visų amžiaus grupių žmonių susidomėjimo. Tai paskatino galvoti, kad, turint technologinę bazę, galima toliau plėsti kraštotyrinį turinį. Tam įgyvendinta interaktyvių gatvių istorijų idėja. Šį kartą miesto gyventojai pakviesti prisiminti senųjų miesto gatvių istorijas ir jomis pasidalinti. Surinkta gausi ir unikali informacija panaudota interaktyvaus dviračio turui sukurti. Dabar gyventojai ir miesto svečiai net neišeidami iš bibliotekos gali pasižvalgyti po senąsias D. Bukonto, K. Būgos, Dariaus ir Girėno, Sinagogos, Vytauto, Bajorų, Žalioji, Savanorių, Šiaulių gatves ir Sėlių aikštę bei išgirsti jų istorijas. Naujoje edukacinėje priemonėje suderintas garsas, vaizdas ir fizinis aktyvumas - skaitmeninis gatvių vaizdas kinta priklausomai nuo dviračio mynimo greičio, todėl smagu stebėti ir kartu susipažinti su gatvės kilmės istorija, duomenimis apie jos ilgį, pamatyti svarbiausius joje esančius objektus. Tokiu būdu susipažįstama ne tik su krašto istorija, bet ir su naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis.  

Dar po metų Zarasų ir Utenos bibliotekos kartu įgyvendino tęstinį projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio pasakojimai atgimsta interaktyviai“. Sukurtas virtualių akinių turas apjungė literatūrinę išmonę, legendas ir pasakojimus bei skaitmenizuotus Zarasų ir Utenos rajonų kraštovaizdžio objektus – dvarvietes, dvarus ir piliakalnius. Norėdami aprašyti ir įamžinti šias vietas vėl pakvietėme gyventojus dalintis savais prisiminimais ir žiniomis apie netoliese esančius kraštovaizdžio perlus. Dabar, užsidėjus virtualios realybės akinius ir patogiai įsitaisius apie 360 laipsnių ašimi besisukančiuose krėsluose, galima iš naujo susipažinti su dvylika jau kiek primirštų kultūrinio paveldo objektų:   Stelmužės, Raudinės ir Betiškių dvarvietėmis, Saldutiškio, Užpalių ir Utenos dvarais, Velikuškių,  Kunigokalnio, Šeimyniškių, Narkūnų ir Taurapilio piliakalniais bei Lygumų akmens vieta.

Apžvelgiant nuveiktus darbus galima teigti, kad skaitmeninę informaciją perduodančioms technologijoms tapus nepamainoma mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kraštotyrinė informacija tapo daug lengviau pasiekiama visiems nepriklausomai nuo laiko ir fizinės buvimo vietos. Kviesdamos gyventojus, vietos bendruomenių atstovus, entuziastus tapti kraštotyros turinio kūrėjais siekiame paskatinti juos artimoje ateityje aktyviau įsijungti į naujai kuriamas virtualias duomenų bazes,  suteikti galimybę kiekvienam pasidalinti savosios atminties lobiais gausinant vertingą interneto turinį.  

Jolanta Lementauskienė

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, daugelio skaitmeninių edukacinių projektų iniciatorė, autorė ir įgyvendinimo organizatorė.