chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale - Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

Tinklaraštis

Susipažinkime. Mokytojas Algirdas pamokose moko ne tik elektriko amato, bet ir sąžiningumo

20/07/2020
Milena Puchova
Kalba: LT

Sąžiningumas, patirtis ir darbštumas – tai žodžiai, kuriuos ištarus, kiekvienas Vilniaus technologijų mokymo centro mokytojas ir mokinys atpažintų elektrotechnikos mokytoją Algirdą Gaidį. Jau 38 metus mokytojas Algirdas perduoda daugiametę patirtį mokiniams, panorusiems tapti elektrikais. Iš Dzūkijos kilęs, gero humoro jausmo ir kritinio mąstymo nestokojantis mokytojas, sakosi dar mokyklos suole nujautęs, kad gali tekti mokytojauti, tad atidžiai stebėjęs visus sutiktus mokytojus ir dėstytojus, o fizikos pamokose, atliekant paprastus laboratorinius darbus, išryškėjo jo polinkis radiotechnikai ir elektrotechnikai.

Mokinių vertinamas už profesionalumą Algirdas Gaidys pasakoja savo mokytojų neskirstęs į jokias kategorijas – visus gerbė vienodai. O paklaustas apie savo kelią į profesijos mokytojo kėdę, iš karto patikina, kad mokytis buvo labai įdomu.

Tuometinis Vilniaus politechnikumas (dabar Vilniaus dizaino ir technikos kolegija), mokytojui Algirdui tapo pirmąja mokymo įstaiga.Ten įgijus radiotechnikos kvalifikaciją, būsimojo specialisto technologo mokymasis Vilniaus radijo komponentų gamykloje nesustojo – netrukus tęsė mokslus Vilniaus inžineriniame statybos institute pasirinkęs elektriko specialybę. 

Mokytojas Algirdas sako, kad jam tuomet niekas nepatarinėjo – jis pats nusprendė, ko mokytis. „Mačiau, kad elektriko specialybė yra platesnė, daug kur gali dirbti, net ir provincijoje. Nes be elektros niekur nebuvo apsieinama. Kaip ir dabar,“ – prisimena mokytojas Algirdas. Išmokęs šio amato, pradėjo mokyti pats suaugusiuosius „Vilniaus radijo komponentų gamykloje  ir ne tik po instituto, bet ir po technikumo atėjusius. Pastoviai vedžiau mokymus darbininkų kvalifikacijos kėlimo kursuose”, – sako jis.

Ar prisimenate savo pirmąją dieną tapus mokytoju?

Man nebuvo baisu. Paprasčiausia eilinė darbo diena. Dabar dažnai sako, kad jauniems mokytojams sunku. Bet juk jie mokosi universitetuose, tikrai matė, kaip dirba jų dėstytojai. Tereikia imti pavyzdį ir viskas bus gerai.

Kas jums  padeda surasti vidinį tvirtumą esant sudėtingoms situacijoms?

Nesikarščiuodamas apgalvoju viską. Sudėlioju sau, kas būtų jei priimčiau vienokį arba kitokį sprendimą. Logiškai, šaltakraujiškai mąstant apgalvoju ir jau tada priimu galutinį sprendimą.

Kokia Jūsų kaip mokytojo paslaptis?

Mano pamokose neiškyla disciplinos klausimai, nes pačią pirmą pamoką besimokantiems pasakau reikalavimus ir kad jokių nuolaidų nebūna. Jiems išaiškinu, kokios jų pareigos ir kad jie turės jas vykdyti. Svarbu dirbti principingai, nedaryti nuolaidų. Žinoma, atsižvelgti į situaciją būtina, bet reikia būti reikliam ir nebijoti pasakyti tiesą mokiniui. Visada stengiuosi kiekvieną išklausyti. Įsiklausyti ir į teigiamas, ir į neigiamas mintis. Ir priimti tai, kas yra naudinga. Man labai svarbu sąžiningai, gerai, kokybiškai atlikti savo darbą, to tikiuosi ir iš savo mokinių.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės savo darbe?

Tiesiog atsakingai dirbu. Sąžiningumas, tiesa, atvirumas ir nebijojimas pripažinti savo klaidų. Kartais dėstydamas imu ir nusišneku. Tuomet mokinių gražiai atsiprašau. Sakau, čia turėjo būti ne taip, o kitaip. Reikia nebijoti pripažinti savo klaidų, tada ir mokytojo autoritetas kyla.

Kas Jus labiausiai žavi darbe su mokiniais?

Grupėje visada atsiranda mokinių, kurie aktyviai nori įsisavinti specialybę, domisi, pateikia daug klausimų. Mane tai labai džiugina. Būtent mokinių smalsumas mane labiausiai žavi.

Kaip jūs motyvuojate tuos, kurie smalsūs ir tuos, kurie smalsūs mažiau?

Motyvacija paprasta: aiškinu jiems, kad norint sukurti savo šviesią ateitį, gerą gyvenimą, reikia mokytis. Be mokslo nieko nėra, nieko nepasieksi. Mokslas - tai žmogaus turtas, kuris visada yra su juo, kur jis bebūtų. Ką išmoko žmogus, tą galima pritaikyti kiekviename krašte.

Švietimo bendruomenėje netyla diskusijos apie darbą su gabiais mokiniais. Kokia Jūsų patirtis?

Kiekvienoje grupėje atsiranda gabių mokinių, jų gabumai išryškėja labai greitai – per mėnesį ar du. Matau, kaip jie greitai įsisavina teorijos žinias ir įgauna praktinius įgūdžius. Būtent tokius mokinius aš paskatinu, juos paskiriu būti asistentais. Taip ir sakau, - būsi mano asistentas ir, reikalui esant, eisi draugų pakonsultuoti. Jie taip ir daro, konsultuoja. Jeigu kas nors mane kviečia, išklausau, tuomet, sakau, asistentą pasikviesk ir jis tave pakonsultuos. Jei visai nebesugebės, tada aš ateisiu. Būtent tokiu metodu dirbdamas matau, kad tobulėja tie, kurie konsultuoja, o taip ir draugai išmoksta iš bendramokslių. Šią metodiką taikau visą savo mokytojo darbo laikotarpį.

Turite turtingą ilgametę mokytojavimo patirtį. Papasakokite, kokius pastebėjote laikmečio nulemtus mokinių skirtumus ar panašumus?

Kažkokio didelio esminio skirtumo tikrai nėra. Anksčiau mokiniai mažiau dirbdavo, o daugiau mokydavosi, o dabar beveik kas trečias mokinys yra dirbantis. Gerai, jeigu pagal specialybę dirba. 

Įgyti profesijos ateina itin įvairaus amžiaus žmonės. Kokius pastebite skirtingo amžiaus besimokančiųjų bruožus?

Mokosi įvairaus amžiaus žmonės. Buvo vienas atvejis, kai mokėsi 60 metų vyriškis. Jis vykdė jam keliamus reikalavimus ir su juo buvo geriau dirbti nei su jaunesniais. Be abejonės, vyresnio amžiaus mokiniai yra labiau motyvuoti mokytis, nes turi tam tikrą gyvenimo patirtį ir žino, kad neturėdamas išsilavinimo, būsi nereikalingas, nesusirasi darbo. Jie suvokia, kad neturėsi, kur savęs realizuoti. Jauni, tai kaip sakoma, kartais būna tiesiog vėjavaikiai. Nors aš jiems primenu, kad gerai, kol tėvai dar geba padėti, o kas bus vėliau, jeigu neturėsit specialybės, kas jus išlaikys tada?

Ar vis dar rengiatės pamokoms, ar užtenka anksčiau įgytų žinių?

Dabar situacija keičiasi, reikia naujos informacijos, reikia daug skaityti pačiam mokytojui. Anksčiau prenumeravau žurnalą „Elektros erdvės“, ten buvo geros informacijos. Ir iš knygų išsirenku medžiagą, peržiūriu informaciją internete. Visą laiką pasižiūriu, kas naujesnio, ką reikia mokiniams pasakyti. Domina dabartinės naujovės apie protingą namą, kur viskas yra valdoma mikrovaldikliais. Reikia žinių semtis, vietoje stovėti neįmanoma. Svarbu su laiku eiti koja kojon.

Kokie Jūsų įspūdžiai apie darbą karantino metu?

Mokymas ir mokymasis karantino metu labai skiriasi. Daug teorijos. Jei toks mokymasis tęstųsi ilgai, tikrai negalėtume paruošti gerų specialistų.

Jau daug metų ruošiate būsimuosius elektrikus. Kodėl ši specialybė tokia svarbi?

Mūsų ūkiui reikia įvairių specialistų. Taip pat ir elektrikų. Dabar gamyba neatsiejama nuo elektros energijos. Elektriko specialybė šiuo metu yra labai paklausi darbo rinkoje. Elektros energijos pagalba mes valdome įvairiausius elektros įrenginius, jų darbą. Pavyzdžiui, įrenginius, kurie atlieka įvairiausias gamybines, technologines operacijas. Elektrikai bus reikalingi visada, be jų mes neįsiversime.

Ruošiant elektrikus, mes jau turime žengti žingsnelį į priekį, nes technika tobulėja. Todėl būtina kiekvienais metais mokymo bazę atnaujinti pasirodžiusiais rinkoje naujausiais elektrotechnikos gaminiais. Ruošiant elektrikus, nepakanka vien tik parodyti paveiksliuką internete ar lentoje. Reikia rodyti „gyvą“ daiktą, kad būtų galima pačiupinėti, reikalui esant išardyti, pažiūrėti kas viduje, o po to surinkti.  Be to labai įdomu pačiam kurti elektros įrenginių valdymo schemas. Labai įdomu tada, kai pats kokią schemą sukuri. Malonu, kai ji veikia, kai schemą galima valdyti kaip nori. Schemų turiu sukūręs gana nemažai – naudoju jas praktiniam mokymui. Esu tikras, kad tokias schemas išmokę montuoti mokiniai, neapvils manęs ir dirbdami pas darbdavį. Be to manau, kad mes neapsieisime be rankų. Rankų darbas, o ypač elektrikų, visada bus reikalingas.

Tad elektrikui didžiausias iššūkis yra suspėti su naujovėmis?

Taip. Kiekvienais mokslo metais būtina atnaujinti žinias ir įrangą, reikia daug skaityti, domėtis įvairiomis sritimis, nes labai daug sričių siejasi su elektra.

Ačiū už pokalbį.

Vilniaus technologijų mokymų centras teikia pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Straipsnį paskelbė Vilniaus technologijų mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova.

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email