Kviečiame susipažinti: Laima Ruzgienė, ilgametė Kauno rajono švietimo centro direktorė, tarptautinių projektų iniciatorė ir dalyvė, andragogė praktikė,  Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė, 2015 m. apdovanota Metų andragogės titulu už indėlį vystant andragogikos mokslą ir suaugusiųjų švietimą Lietuvoje. Nors vadovauja Kauno rajono švietimo centrui, kuris labiausiai rūpinasi rajono pedagogų profesiniu tobulėjimu, Laima visada stengėsi Kauno rajone plėtoti suaugusiųjų mokymąsi – net tada, kaip apie suaugusiųjų švietimą žinojo nedaugelis. Šiandien Laima Ruzgienė ne tik pati populiarina suaugusiųjų švietimą Kauno rajone, bet ir buria visą komandą, kurios nariai kuruoja mokymąsi bendruomenėse, vieną didžiausių Lietuvoje Kauno r. Trečiojo amžiaus universitetą (TAU), kuria inovacijas tarptautiniuose projektuose.

Jau nuo 1997 m. vedėte kursus suaugusiems. Kaip jūsų gyvenime atsirado andragogika, sąlytis su suaugusiųjų švietimu?

Su suaugusiais žmonėmis pradėjau dirbti 1985 m., dirbdama tuometinio  „Kauno baldų“ kombinato bendrabutyje kultūrinio darbo organizatore. Ten rengiau jauniems žmonėms edukacines išvykas po Lietuvą, Baltijos šalis, organizavau susitikimus su aktoriais, rašytojais, įžymiais to meto žmonėmis, šventes, įkūriau biblioteką, etnografinį ansamblį. Tačiau profesionalus darbas su suaugusiais žmonėmis prasidėjo, dirbant  Kauno rajono švietimo centre. Vienos rugsėjo  pedagogų konferencijos metu pasiūliau darbo grupę-sekciją „Suaugusiųjų švietimas“.  Nusivyliau, nes į kitas grupes konferencijos dalyviai susirinko gausiai, o į mano grupę atėjo tik 2 moterys iš Ežerėlio seniūnijos. Tai paskatino mane parengti Atviros Lietuvos fondui projekto paraišką „Kauno rajono gyventojų mokymosi galimybės ir poreikiai“. Apklausos rezultatai parodė, kad suaugusiųjų švietimo lauke reikia gerokai padirbėti. Suorganizavau rajono konferenciją, į kurią pakviečiau skaityti pranešimą Romą Juozaitienę iš Lietuvos Suaugusiųjų švietimo asociacijos. Tuomet ji pakvietė mane prisijungti prie Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos. Taip aš pradėjau „krimsti“ andragogikos „riešutukus“, ir iš pedagogės „virsti“ andragoge.

Kas buvo jūsų svarbiausi mokytojai, mentoriai? Kas yra jūsų įkvėpėjai, pavyzdžiai?

Lietuvoje neformalaus suaugusiųjų švietimo vėliavą nešė ir neša mano minėta  Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Esu tvirtai įsitikinusi, kad būtent šioje asociacijoje dirbančių žmonių dėka suaugusiųjų švietimas  mūsų šalyje gyvuoja. O svarbiausi mano mokytojai buvo Roma ir Aurimas Juozaičiai, kurie pakvietė į labai įdomius ilgalaikius andragogikos kursus. Jų patirtis ir žinios tapo man puikiu profesionalaus darbo su suaugusiais žmonėmis pagrindu. Pradėjau ir pati vesti andragogikos mokymus, organizuoti kasmetines suaugusiųjų švietimo savaites. Visuomet andragogikos mokytojais ir įkvėpėjais išliks Margarita Teresevičienė, suaugusiųjų švietimo savaičių šauklė Vilija Lukošiūnienė, Arūnas Bėkšta.

Tenka keliauti dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, kurios šalies suaugusiųjų švietimo tradicijos jums padarė didžiausią įspūdį? Ko galėtume pasimokyti?

Jau nuo 2000 metų rengiu ir dalyvauju tarptautiniuose projektuose. Darbas juose – tai labai puikios galimybės tobulinti kompetencijas įvairiose teminėse srityse. Kiekvienos partnerės šalies suaugusiųjų švietimo organizacijos turi savo privalumų ir savitumo, kurį lemia ir kultūriniai, ekonominiai ir net politiniai šalių aspektai. Bet reikia pripažinti, kad būtent Skandinavijos šalyse – Danijoje, Suomijoje, Švedijoje – suaugusiųjų švietimo tinklas ir paslaugos labiausiai išvystytos ir apgalvotos.  Manau, kad  tam įtakos turi kitoks tų šalių žmonių požiūris į mokymąsi, gal net ir aukštesnis ekonominio gyvenimo lygis, vykdoma nacionalinė politika suaugusiųjų švietimo sistemoje. O pasimokyti galėtume - tai bendrystės ir neformalaus suaugusiųjų švietimo organizavimo nacionaliniu lygmeniu.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje suaugusieji mokosi kur kas mažiau nei kitose Europos šalyse. Kaip jūs matote situaciją, kodėl taip yra?

Manau, kad situacija dėl tokių duomenų yra tokia, kad  mes Lietuvoje nesusitariame dėl sąvokos „mokytis“. Apklausti žmonės skirtingai supranta  klausimą: „Kas yra  mokymasis?“ Mokymasis yra ir formalus, ir neformalus, ir savarankiškas. Tačiau daugelis  šią sąvoką supranta kaip mokymąsi tik formaliose struktūrose. Gal tuomet ir rezultatas apie mūsų šalies gyventojų mokymosi lygį būtų aukštesnis? Politiniai sprendimai, centralizuotai vykdomi projektai ir jų finansavimas rodo, kad suaugusiųjų švietimas – tai   profesinis švietimas, profesinis tobulinimas. O kur bendrųjų kompetencijų tobulinimas? Juk šios kompetencijos yra taip pat labai reikalingos nuolat modernėjančiame gyvenime. Be to, daugelio lektorių teikiamos paslaugos yra labai brangios, ir dažnam suaugusiam žmogui nėra „įkandamos“.

Plačiau apie Kauno r. senjorų mokymąsi „Epale“ skaitytojai gali sužinoti pokalbyje su Kauno r. TAU vadove Edita Žaromskiene. Gal galėtumėte atsakyti, kokie yra šiuolaikinio suaugusiojo mokymosi poreikiai?

Prieš 11 metų mano vadovaudama įstaiga, pritarus rajono savivaldybės vadovams, įkūrė Trečio amžiaus universitetą, kuriam sėkmingai ir kūrybingai vadovauja mano pavaduotoja Edita Žaromskienė.

Šiandien  sunku būtų tiksliai apibrėžti, kokie yra suaugusiųjų mokymosi poreikiai. Jie labai įvairūs. Tai įtakoja ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai, asmeninio ir profesinio gyvenimo tikslai bei užduotys, amžius. 2024 m.  organizuosime rajono gyventojų apklausą, kuri parodys aiškesnį besimokančiųjų mokymosi poreikių vaizdą.

Kaip jūs pati mokotės? Kokie yra jūsų pomėgiai?

 Dirbu Kauno rajono švietimo centre. Tai neformalaus suaugusiųjų švietimo įstaiga, teikianti mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas pedagogams ir rajono suaugusiems. Norint, kad teikiamos paslaugos atlieptų laikmečio iššūkius ir besimokančiųjų poreikius, reikia daug ir pačiai mokytis. Tik pats suprasdamas ir žinodamas, gali mokyti kitus ar suteikti reikiamą pagalbą. Todėl daug laiko tenka praleisti  įvairiuose kursuose, seminaruose, prie kompiuterio ekrano, studijuojant literatūros šaltinius, rengiant įvairių projektų metodinę medžiagą. O pomėgis, kaip ir daugelio žmonių, - tai kelionės, kurių metu pamatai, kokius stebuklus sukūrė gamta ir žmogus.

Ką galėtumėte palinkėti Lietuvos suaugusiems besimokantiesiems?

Geriausias palinkėjimas – nesustoti ir mokytis visą gyvenimą. Tai ne šūkis, tai žmogaus gyvenimo prasmė, neleidžianti atsilikti nuo nuolat atsinaujinančio ir modernėjančio pasaulio.

Ačiū jums už pokalbį.

Laimą Ruzgienę kalbino Dr. Elena Trepulė, VDU Švietimo akademijos  docentė. Elena nuo 2000 m. dirba, dėsto ir tiria suaugusiųjų švietimo sritį, o pastaruoju metu - ir atvirą nuotolinį mokymąsi. Elena dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose suaugusiųjų švietimo projektuose bei yra tarptautinė suaugusiųjų švietimo ekspertė nuo 2004 m., „Epale“ Kauno regiono ekspertė nuo 2015 m.