chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Mūsų lyderiai. Interviu su Daiva Malinauskiene: „Mokymasis negali atsilikti nuo realybės“

31/10/2019
Inga Jagelavičiūtė
Kalba: LT

Pirmą kartą su Soros International House įkūrėja ir vadove Daiva susipažinau, kai buvau atvykusi į mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Tuo metu nesusimąsčiau, kad ateis diena, kai būsime kolegės, kartu dalyvausime LSŠA veikloje ir kalbėsime apie suaugusiųjų švietimą bei projektų sėkmės receptus.

Prieš mūsų pokalbį atsiverčiau Soros International House interneto svetainę – „26 metai patirties ir kokybės“. Ar dar atsimenate, kaip viskas prasidėjo?

O kaip neatsiminsi? Tada, dar 1993 metais, Lietuvai neseniai atkūrus nepriklausomybę, Atviros Lietuvos fondas skelbė konkursus ir suteikdavo stipendijas vykti mokytis į užsienį. Išryškėjo esminė problema – kalbos barjeras. Žmonės Lietuvoje, kaip ir daugelyje tuo metu Rytų Europos valstybių nemokėjo anglų kalbos, arba tos žinios buvo labai minimalios. Atviros Lietuvos fondas mus su kolege Ligija Kaminskiene, su kuria kartu dirbome Švietimo ir mokslo ministerijoje pakvietė įsteigti kalbų mokymo centrą. Išdrįsome imtis šios avantiūros. Labai gerai, kad turėjome galimybę steigti ne vietinės reikšmės įstaigą, o tapti pasaulinės organizacijos International House nariu, tačiau būtina sąlygą – įvykdyti kokybinius reikalavimus. Žinojome, jeigu padarysime viską taip, kaip reikia, mus patikrins ir priims. Mums tai pavyko. Paskelbėme, kad atidarome centrą, atvyko britai dėstytojai. Atsimenu, kad pradėjome dirbti remontuojamose patalpose, žmones registravome sėdėdami koridoriuje. O jie plūdo nenutrūkstama srove. Supratome, kad pradedame tinkamą veiklą. Susidarydavo laukiančiųjų sąrašai. Labai ryškus ir malonus tų laikų prisiminimas – žmonių tarpusavio santykiai. Šalia kalbų mokymo mes organizuodavome įvarius bendruomenės būrimo renginius. Kartu švęsdavome šventes. Vieni muzikuoja, kiti dainuoja – visi be jokio atlygio. Susirinkdavo po tris šimtus žmonių. Tuo metu nebuvo tokios renginių pasiūlos, todėl visi aktyviai dalyvaudavo. Ko gero tokiu būdu jie mokėsi ne tik kalbos, bet ir bendruomeniškumo.

/fi/file/daivamalinauskienedocxjpg-0daiva_malinauskiene.docx.jpg

Daiva Malinauskienė

Šiuo metu veikla yra žymiai įvairesnė, apimanti įvairias mokymosi sritis. Kaip rasti motyvacijos judėti į priekį. Kas įkvepia?

Iki 2000 metų SIH pagrindinė veikla buvo kalbų mokymas ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Pradėjome nuo anglų, vokiečių, tada ispanų kalbos su Eduardu Gimenez. Pas mus atkeliaudavo anglakalbiai mokytojai – flying teachers“, kurie vesdavo seminarus visos Lietuvos mokytojams, demonstruodami naujausius kalbų mokymo(si) metodus. Tačiau tada atėjo laikas, kai supratome, kad vien kalbų mokymo neužtenka, nes kalba yra tik visumos dalis. Reikia platesnio konteksto, metas galvoti apie tarpkultūrinių kompetencijų ugdymą, socialinių įgūdžių lavinimą. Taip prasidėjo mūsų projektinė veikla.

Motyvacijos reikia rasti ir jos randu savyje. Suprantu, jei aš jaučiu poreikį mokytis, tai ir kitiems to reikia, o jei žmonėms reikia – yra dėl ko stengtis. Kitas nepaneigiamas veiklos variklis – gera ir lojali komanda. SIH yra žmonių, su kuriais dirbame nuo 1995 metų, 2000 metų. Gebame vieni kitiems kažką duoti – jėgų, idėjų. Kai yra stabilus, kartu norinčių dirbti žmonių būrys, galima pasitikėti, deleguoti atsakomybes ir darbus, taip pasiekiamas džiuginantis ir prasmingas rezultatas.

SIH Projektinė veikla įspūdinga. Esate įvertinti ir gavę ne vieną apdovanojimą. Kaip gimsta originalios idėjos? Ko reikia sėkmingam projektui?

Idėjos atkeliauja iš aplinkos, gyvenimo, aktualių visuomenėje temų. Mokymasis negali atsilikti nuo realybės. Jei neturi tam tikrų kompetencijų esi izoliuotas. Jeigu tam tikrai visuomenės grupei trūksta informacinių technologijų valdymo kompetencijų – gimsta projektas “Seniors On-line” (Nordplus Adult). Su “VR@School” („Erasmus +“) į klases atkeliauja virtuali realybė. Kai Europoje prasideda migrantų antplūdis, reikia projekto, padedančio gilintis į skirtingų kultūrų pažinimo, bendradarbiavimo, aktyvaus pilietiškumo, savanorystės temas („Erasmus +“ projektas „SVMI/Senjorai savanoriai migrantų integracijai“). Kai pagalvojame apie savo tėvus, matome jų amžiaus problemas. Rūpi tokio amžiaus žmonių socialinis gyvenimas, norisi užpildyti jų laisvalaikį. Labai svarbu žinoti ir jaunosios kartos, jaunų tėvų poreikius, įtraukti juos į projektinę veiklą, skatinančią socialinę įtraukti ir bendradarbiavimą. Todėl iniciavome projektą „Parents4All“.

Projekto idėja turi būti aktuali tikslinei grupei, į kurią orientuojamasi. Tačiau nemažiau svarbu, kad ji būtų įdomi komandai, kad jiems būtų įdomu dirbti. Žinoma, dar vienas svarbus sėkmės faktorius – tinkami partneriai. Tarptautiniuose projektuose susirenka komandos su skirtinga darbine ir gyvenimiška patirtimi, su skirtingais interesais. Tačiau, jei visi turį bendrą siekį, jei visi sako „mes“, „mūsų projektas“ – tada jis bus sėkmingai įgyvendintas. Projektas niekada nebus sėkmingas, jei koordinatorius ir partneriai žiūrės į skirtingas puses. Mes su partneriais visada esame toje pačioje pusėje.

Įgyvendindami projektus nuolat siekiame kokybės, todėl įvertinimai ir apdovanojimai yra svarbūs. SIH koordinuojami projektai ne kartą apdovanoti aukščiausiais įvertinimais – Europos kalbų ženklu (2012 m.), už projektą „Mokykis kalbų kelyje“, diplomais. Europos Komisijos buvo išrinkti tarp geriausių suaugusiųjų švietimo ir kalbų mokymo projektų. Ypatingai malonūs tokie apdovanojimai, kai mus susiranda ir nominuoja patys jų organizatoriai. Būtent taip buvo atrinktas projektas „Seniors On-line““, už kurį 2016 m. gavome garbingą apdovanojimą "Boldic Award for 2016". Tai patvirtinimas, kad dirbame reikiama linkme.

/fi/file/projektinesveikloskolegosjpgprojektines_veiklos_kolegos.jpg

Projektinės veiklos kolegos

Kaip Jums atrodo, kuo įgyvendinti projektai reikšmingi visuomenei? Ir kodėl jų reikia SIH komandai?

Projektų nauda ir reikšmė labai juntama, kai dirbi su senjorais. Įgyvendinus su jais vieną projektą, jie jau patys skambina ir domisi, o kas toliau...Kada vėl pakviesime mokytis kažko naujo. Stengiamės juos kuo dažniau įtraukti į įvairias veiklas. Žinome, kad po projekto „SVMI/Senjorai savanoriai migrantų integracijai“, jame dalyvavę senjorai jau pritaiko gautas žinias ir įgūdžius, nes buvo pakviesti ir tapo mentoriais į Vilniaus universitetą pagal mainų programas atvykstantiems studentams iš užsienio šalių. Turėjome ne vieną projektą, skirtą žmonėms atvykusiems iš trečiųjų šalių. Labai džiugina, kai jie pasakoja, kaip išmoktus dalykus jie pritaiko savo gyvenime. Tai yra tikras malonumas, nes projektai vyksta dėl žmonių.

Projektinė veikla moko žmones dirbti komandoje, laikytis terminų, būti atsakingiems. Jeigu reikia, padeda lavinti užsienio kalbos įgūdžius. Kita vertus, projektai – tai pasaulio pažinimas. Jei keliauji kaip turistas, taip gerai nepažinsi tautos, nes projekte susitinki ir dirbi su vietiniais, gali iš arčiau suprasti ir pažinti jų kultūrą, įpročius, kasdienybę. Tai svarbi galimybė pasidalinti patirtimi, įgūdžiais, ir tuo pačiu pasimokyti iš kitų. Dar labai svarbu ir įdomu, kad keliaudami kolegos pradeda vieni kitus kitaip pažinti. Prisimenu, viena jauna kolegė nustebusi sakė man: „Jūs esate gera kelionės kompanionė“. Žmonės vieni kitus pamato iš kitos pusės, kitose situacijose. Manau, tai suartina.

Suaugusiųjų švietimas Lietuvoje šiandiena, kaip mums sekasi Jūsų akimis?

Aš netikiu skaičiais, kurie rodo, kad mūsų žmonės mokosi mažai. Mes matome žingeidžius, aktyvius žmones tiek Vilniuje, tiek rajonuose. Suaugusieji mokosi ir nori mokytis. Aišku, yra tam tikra dalis žmonių, kurie nieko nenori. Valstybiniu lygmeniu reikėtų mąstyti, kaip žmones ištraukti iš saviizoliacijos. Kaip sudominti tuos, kurie patys yra įlindę į „nenoriu“ kiautą. Manau, Lietuvoje turime labai platų neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų tinklą. Kiek yra organizacijų, klubų, dirbtuvių, meno ir sporto studijų. Visi kviečia mokytis naujų dalykų, kurti, bandyti, dalyvauti. Labai sveikintina Trečiojo amžiaus universitetų veikla. Girdžiu, kad žmonės, kurie jau planuoja mažinti darbų apimtį, išeiti į pensiją, svarsto, ko naujo galės išmokti ir kaip įdomiai, mėgaudamiesi įvairia veikla leis laiką TAU. Manau, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija ir jai priklausiančios organizacijos vaidina svarbų vaidmenį vienijant švietėjus ir skleidžiant mokymosi visą gyvenimą idėją Lietuvoje. Gal mūsų problema, kad nemokame įvardinti, kada mokomės? Pamirštame, kad mokomės trumpalaikiuose kursuose, choro repeticijose ar dailės studijoje.

/fi/file/seminarejpgseminare.jpg

Seminare

Ar pati galėtumėte įvardinti, ko dabar mokotės.

Aš pati taip pat neatsilieku nuo šių dienų realybės. Pradėjau nuotoliniu būdu mokytis tapybos. Labai norėjau dalyvauti projekte ir mokytis saviidentifikacijos metodo, tačiau nebeliko laisvų vietų. Taip pat domiuosi antikvariniais daiktais, kolekcionuoju paveikslus, seku su tuo susijusias naujienas, dalyvauju virtualiose diskusijų grupėse, daug skaitau, sportuoju ir žaidžiu krepšinį su anūku. Tai mano pomėgiai, laisvalaikis, kuris padeda atsipalaiduoti ir su naujomis jėgomis grįžti į darbą. O gal tai nuolatinis savaiminis mokymasis...

Daugiau informacijos apie SIH įgyvendinamus projektus https://sih.lt/

Tinklaraščio autorė - Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė, suaugusiųjų švietime dirba nuo 2002 metų. Įgijusi istorijos bei anglų filologijos bakalauro ir edukologijos magistro laipsnius. Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos (LSMCVA) valdybos narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė. „Epale“ ekspertė Vilniaus apskrityje.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Vilija Lukošūnienė portretas
    Pritariu Elenai, kad Daiva - yra įkvėpimo, energijos, pokyčių inicijavimo pavyzdys. Daugelį metų būdama Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos nare Daiva savo idėjomis įneša „naujų vėjų“ ir į šios organizacijos veiklą. Ir kai nebuvo valdybos nare - įnešdavo. Žiūrint iš šalies kyla geranoriškas klausimas: kaip ji viską suspėja? Vadovavimas sėkmingai veikiančiai įstaigai, kolektyvo būrimas, ryškūs tarptautiniai projektai, kurių daugumos idėjų autorė - Daiva ir kurių daugumai vadovauja SIH (taigi direktorė negali būti nuošaliai), dalyvavimas nacionalinių ir tarptautinių organizacijų veikloje ir dar asmeninis tobulėjimas nuolat mokantis...Belieka tik palinkėti Daivai sėkmės, sveikatos ir toliau būti mums pavyzdžiu.




  • Elena Trepule portretas
    Daiva yra iš tų pavyzdžių, kuriuos pažiūrėjus, galima įsikvėpti, generuotis aktyviai veiklai, pokyčiams, pačiam tapti pokyčiu. Tokie ir turi būti lyderiai - kuriantys pokyčius ten, kur žengia, darantys tai, kas jiems patiems yra įdomu, kas įkvepia. Ir tiesa, kad mes išties per menkai įvardiname, ko mokomės. Iš dalies tiesa ir tai, kad jei mes patys nefiksuojame, jog mokomės, tai nelabai ir išmokstame arba tas išmokimas lieka neužfiksuotas...