chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Mokytis naujai mąstyti: kodėl reikia naujo požiūrio į mokymąsi?

23/07/2019
by Vilija Lukošūnienė
Kalba: LT

Interneto svetainėje www.lernen-neu-denken.de yra daug temų, aptariančių įdomius suaugusiųjų mokymosi, savivaldaus mokymosi ir skaitmeninių technologijų naudojimo aktualijas.

Šiame straipsnelyje apžvelgsiu svetainės kūrėjų nuomonę, kodėl reikia naujo požiūrio į mokymąsi.

 Pradėsiu nuo to, kad svetainės autoriai teigia: „Galima mokytis, net jeigu niekas nemoko. Galima mokytis ten, kur nori (mokymasis nepriklauso nuo vietos). Galima mokytis, ko nori ir kaip nori (ne visi žmonės turi to paties mokytis tuo pačiu ritmu). Nebereikia „kentėti“ perteklinių mokytojų pastangų, pvz., kai mokytojas moko to, ką galima perskaityti, kas prieinama patogiam naudojimuisi parengtose knygose arba kitose mokymosi aplinkose. Galima pačiam apsispręsti, kada ir kokiuose mokymuose, siekiant veiksmingo mokymosi, reikalinga diskusija, socialinė sąveika ar bendravimas su mokslo draugais.“

/lt/file/knygosskaitymasjpgknygos_skaitymas.jpg

 

Autorių nuomone, tokius pokyčius mokymesi įgalina pastaruoju metu augančiu greičiu besivystantis virtualus mokymosi pasaulis, kuriam būdingos naujos formos (nuotoliniai seminarai – „vebinarai“, aiškinamieji vaizdo siužetai, MOOC‘sai), metodai, struktūros ir veikėjai (pvz., mokymosi platformos tokios kaip Vokietijoje sukurta platforma nuotoliniams seminarams Edudip, https://www.edudip.com/). Šios formos, metodai ir struktūros turėtų būti diegiamos ir naudojamos ne tik suaugusiųjų mokymesi apskritai, bet ir mokymo/pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinime. Deja, kaip teigia projekto DiEDA[1] autoriai, jų taikymas profesinės kvalifikacijos tobulinimo praktikoje susiduria su individualiomis ir struktūrinėmis kliūtimis.

Kliūtys naujam mąstymui

Visų sričių mokytojams (pedagogams, andragogams, profesijos mokytojams) keliamas reikalavimas kompetentingai ir prasmingai taikyti skaitmenines priemones. Deja, skaitmeninė kompetencija, inovatyvių technologijų įsisavinimas, mokymo personalui dažnai vis dar yra iššūkis. Netgi mokymo personalo įsitikinimai, tokie kaip, pvz., „mokytis galima tik dėstytojo akivaizdoje ir užsiėmimų patalpoje“ irgi neretai kliudo skaitmeninių priemonių taikymui.

Trukdžiu naujai mąstyti tampa ir struktūrinės sąlygos, pvz., „mokymusi“ laikoma tik tai, kas vyksta mokymosi/užsiėmimų patalpose. Savarankiško mokymosi etapai, kuriuose naudojami atsakingai parinkti mokymosi ištekliai, „mokymuisi“ nepriskiriami. Kvalifikacijos tobulinimo įstaigos siekia, kad turimos užsiėmimo patalpos būtų naudojamos, t.y., kad juose sėdėtų ir dirbtų žmonės. Kad besimokantieji galėtų naudotis mokymosi ištekliais skaitmeninėse terpėse turi būti sukurta ir palaikoma tam tikra infrastruktūra, o tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Savivaldaus mokymosi būtinybė

Anot svetainės autorių, nežiūrint paminėtų (jų yra ir daugiau) barjerų skaitmeninės priemonės skinasi kelią į mokymąsi, atverdamos iki šiol neregėtą būdą mokymosi procesų lankstumui, decentralizacijai ir individualiam pritaikymui. Tai savo ruožtu kelia reikalavimus suaugusiems įgyti arba stiprinti savivaldaus mokymosi gebėjimus. Dar niekados savarankiškas ir savivaldus mokymasis nebuvo toks būtinas. O ir galimybių panaudoti šias mokymosi formas atsirado žymiai daugiau.  Tačiau, norint pasiekti gerų savivaldaus mokymosi rezultatų, būtina gerai suvokti suaugusiųjų mokymosi ir savimokos procesus bei įvertinti naujas skaitmeninių priemonių taikymo galimybes. Ieškant tinkamo mokymo ir mokymosi santykio, visų pirma reikia išsiaiškinti, kaip suprantamos giluminės sėkmingo mokymosi prielaidos.

Kaip suaugusieji mokosi

Svetainės autorių teigimu, žmonės mokosi (sau) – esant tam tikroms sąlygoms – džiaugsmingai ir lengvai. Jie mokosi skaitydami, klausydami, bendraudami, žiūrėdami TV ir t.t., o pastaruoju metu ir naudodami skaitmenines technologijas. Sąmoningai mokomasi tų dalykų, kuriais domisi (pvz., dėl to, kad turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą arba jiems reikia žinių savanoriškam darbui). Mokomasi ir nesąmoningai, tarytum „tarp kitko“, nes mokymasis yra dalis žmonių gyvenimo, jų, kaip suaugusiųjų, raidos užduočių atlikimas. Šią mokymosi kasdienybę reikia suprasti norint plėtoti suaugusiųjų mokymosi didaktiką, kuri iš esmės yra savivaldaus mokymosi didaktika. Santykio tarp suaugusiųjų raidos užduočių ir suaugusiųjų mokymosi ypatumų žinojimas gali tapti savivaldaus mokymosi plėtros ištekliumi. Norint, kad žmogus būtų pasirengęs savivaldžiam mokymuisi visą gyvenimą, būtina įgalinti jį reflektuoti asmeninę mokymosi patirtį, sukauptą atliekant savarankiško mokymosi užduotis.

/lt/file/rasymasjpgrasymas.jpg

 

Sutinku su tais, kurie, perskaitę aukščiau išsakytas mintis iš internetinės svetainės www.lernen-neu-denken.de  sakys, kad tos nuostatos andragogams yra puikiai žinomos. Tačiau žinome ir tai, kad žinoti ir taikyti žinias savo darbe yra du skirtingi dalykai. Ar tikrai dažnai susimąstome apie gilumines sėkmingo mokymosi prielaidas? Kaip dažnai analizuojame savo ir savo mokinių savivaldaus mokymosi gebėjimus, kokias išvadas pasidarome ir kaip iš jų mokomės?

Kviečiu tinklaraščio skaitytojus į diskusiją tokiais klausimais:

  1. Kaip apibūdintumėte savivaldų mokymąsi? Kas Jums yra savivaldus mokymasis? Kaip suprantate savivaldų mokymąsi?
  2. Kokią reikšmę savivaldus mokymasis turi Jūsų profesiniam tobulėjimui? Kokiose situacijose mokotės savivaldžiai? Kodėl?
  3. Kaip plačiai naudojate informacines technologijas, internetinius šaltinius? Kodėl? Kokius?
  4. Koks Jūsų mokinių mokymosi savivaldumo lygis? Kaip skatinate juos mokytis savivaldžiai?

 

 

Vilija Lukošūnienė yra ilgametė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos darbuotoja, buvusi Asociacijos prezidentė. Per darbo Asociacijoje metus ji tapo nuoširdi andragogikos idėjos skleidėja, vedanti mokymus andragogikos temomis, apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją suaugusiųjų besimokančiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi tema. Vilija aktyviai dalyvauja Asociacijos projektinėje veikloje, pati  inicijuoja ir rengia projektus. Būdama „Epale“ platformos konsultantė Lietuvoje ji noriai dalijasi savo organizacine, metodine, dalyvavimo projektuose patirtimi šioje platformoje.

 

 

[1] Projektas „DiDEA“ („Kvalifikacijos tobulinimo didaktikos savivaldžiam mokymuisi sukūrimas atsižvelgiant į diferencijuotus mokinių gebėjimus ir prasmingą skaitmeninių priemonių naudojimą“) https://www.lernen-neu-denken.de/ueber-das-projekt/

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn