European Commission logo
Sukurti paskyrą
Blog
Blog

Mokymosi bendruomenės - aktualus reiškinys suaugusiųjų mokymosi kontekste.

Mokymosi bendruomenės - kas yra mokymosi bendruomenės ir kaip jos susiburia Lietuvoje, kur tas bendruomenes surasti?

community.

Europos suaugusiųjų švietimo ekspertus ir andragogus vienijanti suaugusiųjų švietimo bendruomenė ir platforma „Epale“ 2022 m. ypatingą dėmesį skyrė mokymuisi bendruomenėje. „Kas yra mokymosi bendruomenės ir kaip jos susiburia Lietuvoje, kur tas bendruomenes surasti“ –  šie ir kiti klausimai neretai kyla tiek patiems suaugusiųjų švietėjams, tiek suaugusiesiems, norintiems praplėsti savo žinias ir įgūdžius. Mokymosi bendruomenių klausimams aptarti „Eplae“ projekto organizuota radijo laida  „Atviras pokalbis“ (Žinių radijas). Laidoje Lietuvos andragogės, dirbančios ir veikiančios  formalioje ir neformalioje suaugusiųjų švietimo srityje, atsakė į rūpimus klausimus. O šiame tinklaraštyje dar kartą palieskime svarbias sampratas apibendrindami svarbiausius klausimus.

Pirmiausia, išsiaiškinkime sąvoką, kas gi yra tos mokymosi bendruomenės?

Norint atsakyti į šį klausimą, pradėti reikėtų nuo sąvokos „bendruomenė“,  kurią apibrėžti nėra paprasta, nes, kaip pabrėžia sociologai, egzistuoja per 90 skirtingų bendruomenės apibrėžimų. Visgi, mokslinėje diskusijoje mokslininkai sutaria dėl vieno dalyko – bendruomenės svarbiausias elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Taigi, bendruomenė  dažniausiai susiformuoja, skatinama aiškaus konkretaus intereso ir susideda iš asmenų, esančių socialinėje sąveikoje ir turinčių vieną ar daugiau bendrų ryšių skatinamų to intereso.

Na o norint apibrėžti mokymosi bendruomenę reikia trumpo istorinio diskurso į edukacijos teoriją ir praktiką. Edukologai pabrėžia, kad šiuolaikinė edukacija išgyvena paradigminį pokytį, atspindintį šiuolaikinio mąstymo, pažinimo ir gyvenimo žinojimo visuomenėje ypatumus. Edukacijos teorijoje ir praktikoje dvidešimtasis amžius apibūdinamas kaip „individo amžius“. Toks apibūdinimas paremtas XX amžiuje aktualiomis psichologijos, edukologijos , sociologijos ir kt. teorijomis pvz. Šveicarijos mokslininko  Žano Piaže raidos teorija, kurioje  besimokantis yra vertinamas kaip „vienišas žinių ieškotojas“ . Tačiau  XXI amžiui būdingi visiškai kitokie procesai ir charakteristikos.  Vis labiau tampa aktualios socialinio konstruktyvizmo teorijos, todėl mokslininkų dėmesys kreipiamas  į tai, kiek reikšmingas yra asmens socializacijos procesas, kiek svarbus yra kitų asmenų indėlis į individo raidos, mokymosi  procesus. Ypatingos reikšmės mokymosi bendruomenių reiškiniui turi amerikiečių mokslininko Džono Djuji  filosofija, kuri ypač sureikšmina socialinės sąveikos svarbą žmogaus mokymosi procese. Kai kurie mokslininkai tokią tendenciją vadina „judėjimu nuo individo amžiaus link bendruomenės eros“. Jų nuomonę, mokymosi bendruomenės yra šio judėjimo apraiška. Mokymosi bendruomenių tikslas (Feldman, 2021) yra:

„Rasti pusiausvyrą tarp individualumo ir socialinių ryšių ... parodant tai, kiek žmonių tarpusavio santykiai, dalyvavimas, abipusiškumas, narystė ir bendradarbiavimas gali turėti įtakos asmenybės raidai“.

Žinoma, kad apie mokymosi bendruomenes kaip reiškinį užsiminta daug anksčiau nei 21 amžiuje. Jau net Platono laikais, nors  jos nebuvo gerai suprantamos ir neaiškiai apibrėžtos, bet visgi  mokymosi bendruomenės  buvo viena iš dažniausiai aptariamų sąvokų aukštojo mokslo kontekste (kalbant apie studentų mokymąsi grupėse).

Diskusija tęsiasi ir šiandien siekiant apibrėžti mokymosi  bendruomenes. Galima išskirti tris  pagrindinius požiūrius, kurie galėtų padėti mums geriau suprasti šį reiškinį.  

Pirmuoju požiūriu, mokymosi bendruomenės suprantamos kaip akademinio (studijų) proceso organizavimo forma, kai besimokantieji turi galimybę mokytis grupėse, komandose, kohortose (angl. cohort-based learning).  Tokia mokymosi forma pasiteisino suaugusiųjų švietime kaip efektyvus modelis besimokantiesiems įgyti naujų įgūdžių ir pritaikyti juos realiame pasaulyje. Jis sujungia geriausius naujus ir tradicinius mokymosi modelius. Be to, duomenys rodo, kad kohortiniai kursai turi ne tik aukštą baigimo procentą, bet ir labai prisideda prie dalyvių karjeros plėtros.

Antruoju požiūriu, dėmesys telkiamas į tai, kiek svarbi yra bendruomenės kuriama socialinė sinergija  tai yra, kiek suaugusieji yra linkę dalytis supratimu, patirtimis, žiniomis ir įgūdžiais siekdami bendro tikslo ir tokiu būdu kurdami pridėtinę vertę mokymosi procesui.  

Trečiuoju požiūriu, mokymosi bendruomenės reiškinys aiškinamas remiantis organizacinio mokymosi teorijomis. Kai organizacijos nariai supranta mokymąsi kaip nuolatinio tobulėjimo veiksnį ir pasiryžta nuolat mokytis siekdami tobulinti savo organizacijos procesus ir praktikas. Tai besimokančios organizacijos pagrindas. Būtent tok požiūris į mokymosi bendruomenes paskatino tokių šiuolaikinių svarbių suaugusiųjų mokymosi kontekste reiškinių atsiradimą kaip profesinės mokymosi bendruomenės, tinklaveika, praktikos bendruomenės ir kt.  (communities of practice)

Kada susiburia mokymosi bendruomenės? Ar kiekviena besimokančiųjų grupė yra mokymosi bendruomenė?

Atsakant į šį klausimą atsigręžkime į aukščiau minėtus požiūrius.

Jeigu mes vadovaujamės pirmuoju požiūriu, tuomet mokymosi bendruomenes nesunkiai identifikuosime švietimo įstaigose, kai besimokantieji mokosi grupėmis. Be to, būdami andrologais, galime sėkmingai skatinti tokių bendruomenių formavimąsi įvertindami bendruomeninio (grupinio, kohortinio) mokymosi privalumus.

Antrasis ir trečiasis požiūriai reikalauja kiek daugiau paaiškinimo, nes tokios bendruomenės formuojasi ne įprastoje akademinėje (t.y.  švietimo įstaigos ar mokymosi proceso) aplinkoje, bet realiame gyvenime.

Jeigu žmonių grupė  turi bendrą interesą ar kitą kokią bendrą charakteristiką, leidžiančia šiai grupei save identifikuoti, ir ši grupė yra  pajėgi spręsti  savo narių poreikius mokymosi  dėka tai tokią grupę vadinsime  mokymosi bendruomene.

Remiantis antruoju požiūriu, galime išskirti:

  • Interesais/pomėgiais  pagrįstas mokymosi bendruomenes – pvz. žvejų, jogos mylėtojų, sportinių automobilių fanų ir pan.
  • Veiksmais pagrįstas  mokymosi bendruomenes, kai žmonės jungiasi į bendruomenes skatindami bendros veiklos. Puikus tokios bendruomeniškumo formos pavyzdys – savanoriška veikla.  
  • Geografine vieta pagrįstas  mokymosi bendruomenes – šiandien jau plačiai kalbame apie kaimo / miesto / regiono mokymosi bendruomenes.
  •  

Tiesa, reikia paminėti, kad toks mokymosi bendruomenės apibrėžimas yra ypač aktualus socialinio kapitalo teorijos kontekste.   Socialinis kapitalas apibrėžiamas kaip socialinių santykių ir socialinių ryšių tinklas, kurį turi ir kuriuo naudojasi individas. Socialinis kapitalas atspindi žmonių santykius ir yra ypač svarbus jaunimo auklėjimui ir lavinimui. Socialinį kapitalą galima laikyti tam tikrais ištekliais, kurie turi poveikio šeimos, bendruomenės santykiams, vaikų ir jaunimo sėkmingai raidai ir švietimui Socialinio kapitalo formavimuisi itin svarbūs tokie reiškiniai kaip  bendruomenės, bendruomeniškumas, savanorystė, pilietinis dalyvavimas ir kt.  Žmonės, dalyvaudami tokiose bendruomenės formose kuria dorinius įsipareigojimus, normas, socialines vertybes (pasitikėjimą, patikimumą, abipusiškumą), socialinius tinklus (pvz.  savanoriškos asociacijos).

Trečiuoju  požiūriu, mokymosi bendruomene vadinsime organizacijos plačiąją prasme bendruomenę, kuri geba reflektuoti vidinę ir išorinę informaciją, versti ją organizacijai naudingomis žiniomis ir taip prisitaikyti prie naujų poreikių ir iššūkių. Tokios mokymosi bendruomenės dažnai sutelkia dėmesį į dalijimąsi geriausia praktika ir naujų žinių kūrimą, kad būtų galima tobulinti profesinės praktikos sritį. Tokių bendruomenių pavyzdžiai gali būti ne tik organizacijų bendruomenės, bet ir profesinės bendruomenės pvz. chirurgų bendruomenė, fizikų bendruomenė. Svarbu paminėti, kad toks mokymosi bendruomenės apibrėžimas itin svarbus švietimo įstaigose.  Tenka plačiai girdėti apie mokytojų mokymosi bendruomenes, kurios kuriasi tam, kad patobulintų pedagoginę praktiką ir ugdymo(si) procesą.

Kokių komponentų būtinai reikia, kad susiformuotų mokymosi bendruomenė?

Galima išskirti kelis svarbius veiksnius, ir, svarbiausias, kaip bebūtų nuostabų - tai

Galimybė mokytis kartu

Suaugusiems svarbu turėti galimybė mokytis kartu su kitais tam tikroje mokymosi aplinkoje. Suaugusiems reikalingas toks mokymosi procesas, kuris padėtų jiems pasiekti  savo tikslus. Suaugusiems besimokantiesiems svarbu:

  • Ieškoti sprendimų
  • Dalytis mokymosi ištekliais
  • Gauti grįžtamąjį ryšį
  • Užduoti klausimus ir gauti atsakymus

Socialiniai ryšiai

Suaugusiems yra svarbus ryšių tarp bendruomenės  narių kūrimas. Geriausia mokymosi bendruomenės aplinka yra bendradarbiaujanti, atvira komunikacija, kuria siekiama skatinti geresnį mokymąsi. Suaugusiems besimokantiesiems svarbu dalytis idėjomis, gauti emocinės paramos ir smagiai leisti laiką kartu. Tai ne tik akademinė, bet ir maloni socialinė erdvė.

Palaikymas

Bet kuriame mokymosi procese bus pakilimų ir nuosmukių. Veiksminga besimokanti bendruomenė taip pat teikia paramą savo nariams. Tai gali būti tiek akademinė, tiek emocinė parama. Nariai gali padėti vieni kitiems ir pasidalinti savo problemomis.

Mokymosi bendruomenės taip pat suteikia galimybę ekspertams pasiūlyti savo paramą. Tai gali būti mentoriai, treneriai ar kursų vadovai, kurie bendruomenėje veikia kaip moderatoriai.

Jeigu mokymasis vyksta virtualiu būdu, tai ir mokymosi bendruomenės gali kurtis ir virtualioje erdvėje?

Elektroninių komunikacijos technologijų pažanga iškėlė naują bendruomenių rūšį – virtualią bendruomenę. Mokslininkų  teigimu, kadangi šios bendruomenės yra palyginti nesenas fenomenas, sunku pasakyti, ar jos yra dar vienas klasikinių bendruomenių pratęsimas, ar iš esmės naujas žmonių sambūris.

Šios bendruomenės remiasi internetu ir susiformuoja dėl bendrų interesų. Santykiai šioje bendruomenėje nėra apriboti tiesiogine sąveika „veidas prieš veidą“, jose nėra bendros fizinės darbo erdvės. Dalyvavimą šioje bendruomenėje lemia techninių sąlygų turėjimas. Kartais jos vadinamos kompiuterių tarpininkaujamomis bendruomenėmis (angl. computer mediated community).

Kaip veikia virtualios bendruomenės, kuo jos išsiskiria?

Virtualios bendruomenės yra nauja komunikacijos forma, kai jos nariai dalijasi informacija ir žiniomis abipusiam mokymuisi arba problemų sprendimui. Mokslininkai virtualias bendruomenes apibūdina kaip rinkinį socialinių santykių, sudaromų kibernetinėje erdvėje per tam tikrose ribose pasikartojančius kontaktus. Ištiktųjų, visa tai, kas buvo pasakyta aukščiau, būdinga ir virtualioms bendruomenėms, jos taip pat formuojasi bendro intereso pagrindu ir tenkina savo narių poreikius mokymosi pagalba. Išskirtinumas tik toks – jos susiformuoja virtualioje erdvėje. Nepaisant subtilių skirtumų, virtualių bendruomenių tyrinėtojai sutaria, kad pati kibernetinė erdvė yra savaime suprantama arba privaloma (iš anksto sutarto bendravimo erdvė), joje virtualios bendruomenės nariai sąveikauja. Virtualios bendruomenės pojūtis turi tris dimensijas: narystė – žmonės išgyvena priklausymo bendruomenei jausmus; įtaka – vieni nariai daro įtaką kitiems bendruomenės nariams; pasinėrimas (angl. immersion — people feel the state of flow during virtual community navigation).

Visiškai internetinės mokymosi bendruomenės specifika gali būti atskleista remiantis modeliu, kurį 2021 m. sukūrė amerikiečių mokslininkai Randy Garrison, Terry Anderson ir Walter Archer. Šis modelis išsiplėtoja  iš idėjos, kad bet kuriai internetinei besimokančiųjų bendruomenei reikia dviejų dalykų: socialinio buvimo ir pažinimo.

Socialinis buvimas

Kai prisijungiate prie naujos grupės, malonu parodyti visą savo asmenybę grupės nariams, kad galėtumėte užmegzti glaudesnį ir prasmingesnį ryšį. Jūsų socialinis buvimas apibrėžiamas kaip jūsų gebėjimas projektuoti save socialiai ir emociškai – būti vertinamam kaip „tikra asmenybė“. Socialinis buvimas apima tokius procesus kaip bendravimas, grupės sanglauda, bendradarbiavimas.

Internetinėje mokymosi bendruomenėje gali būti sunkiau parodyti visą savo asmenybę, kai esate už ekrano. Skaitmeninės technologijos yra pagrindinė visos socialinės veiklos įrankis, todėl jomis reikia tinkamai naudotis.

Kognityvinis buvimas

Antrasis internetinio mokymosi bendruomenės modelio elementas yra pažintinis buvimas. Tai yra besimokančios bendruomenės mokymosi dalis. Kognityvinis buvimas apima besimokančiųjų gebėjimą suprasti medžiagą ir patvirtinti tai, ko išmoko. Kognityvinis buvimas apima tokius procesus kaip problemų tyrinėjimas, sprendimų paieška, klausinėjimas ir pan.

Kognityvinis buvimas kartu su socialiniu buvimu yra du pagrindiniai elementai, kurių reikia, kad internetinė mokymosi bendruomenė būtų veiksminga. Internetinės mokymosi bendruomenės modelis svarsto, kaip pagerinti grupės narių sąveiką internete, padedant besimokantiesiems jaustis vieniems su kitais labiau susietiems.

Tikimės, kad pateikti atsakymai į aktualius klausimus padės visiems susiinteresuotiems geriau suprasti mokymosi bendruomenių reiškinį, o galbūt ir net identifikuoti save su tam tikra mokymosi bendruomene ir pradėti sėkmingai joje mokytis. Juk mokymasis tai visą gyvenimą trunkantys procesas nesvarbu kokioje aplinkoje – realioje ar virtualioje jis vyksta!

 

Parengė dr. Julija Melnikova

„Klaipėdos universitetas

„Epale“ ambasadore Klaipėdos regione

Login (2)

Komentaras

Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų pažangi „Epale“ platforma turiu puikiu pavyzdžių, iliustruojančių trečiąjį požiūrį į tai, kas yra mokymosi bendruomenės.  Priminsiu, kad trečiuoju požiūriu, mokymosi bendruomenės reiškinys aiškinamas remiantis organizacinio mokymosi teorijomis. Kai organizacijos nariai supranta mokymąsi kaip nuolatinio tobulėjimo veiksnį ir pasiryžta nuolat mokytis siekdami tobulinti savo organizacijos procesus ir praktikas. Tai besimokančios organizacijos pagrindas. Būtent tok požiūris į mokymosi bendruomenes paskatino tokių šiuolaikinių svarbių suaugusiųjų mokymosi kontekste reiškinių atsiradimą kaip profesinės mokymosi bendruomenės, tinklaveika, praktikos bendruomenės ir kt.  (communities of practice).

„Epale“ platformoje yra sukurta erdvė plėtotis tokio tipo suaugusiųjų švietėjų mokymosi bendruomenėms, kurios save pristato būtent kaip praktikos bendruomenės https://epale.ec.europa.eu/lt/communities-of-practice Tai puiki galimybė bendradarbiauti su Europos suaugusiųjų švietėjais svarbiais tikslais ir tobulėti kartu.

Na o „Epale“Community of European VET practitioners  https://epale.ec.europa.eu/lt/practitioners-in-vet jungia jau net daugiau nei 500 narių.  Ši praktikos bendruomenė susijusi su praktikais, ugdančiais jaunų žmonių ir suaugusiųjų įgūdžius darbo rinkoje, kad padėtų jiems geriau numatyti ateities iššūkius ir jiems pasirengti. Ši erdvė siekia tapti interaktyvia mokytojų, dėstytojų, įmonėse dirbančių instruktorių platforma, siekiant kurti tinklą ir keistis gerąja patirtimi bei idėjomis, ieškant konkrečių jų problemų sprendimų padedant bendraminčiams, neatsilikti nuo Europos politikos krypčių ir prisidėti prie Europos profesinio mokymo iniciatyvos. Bendruomenės nariai – lengvai gauti aktualią informaciją apie narius ir tinklą. CoP (praktikos bendruomenė) remiasi šiuo metu vykdomais darbais, įskaitant Cedefop Europos mokymosi paslaugų teikėjų bendruomenę, sukurtą 2015 m. bendradarbiaujant su Užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu ir Europos profesinio švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų asociacijų platformos ekspertų grupe. Palaikykite ryšį su dinamiška profesinio švietimo ir mokymo praktikų bendruomene.

Ir pati „Epale“ platforma yra mokymosi  bendruomenė, nes jungia mus, suaugusiųjų švietėjus, bendru interesu ir suteikia mums puikią galimybę – būti, mokytis ir tobulėti kartu!

Login (0)

Dar kartą apie mokymosi bendruomenes, bet šiame straipsnyje man patiko ne tik tai, kad yra įvardinta ir apibūdinta, kas yra tos mokymosi bendruomenės, bet daugiau dėmesio skiriama ir gilesnei jų analizei, kaip pvz. klausimui "Kokių komponentų būtinai reikia, kad susiformuotų mokymosi bendruomenė?". Manau, kad tai tikrai naudingos praktinės rekomendacijos, ypač tiems, kurie nori jas kurti, o kartu ir tiems, kurie turi tokias bendruomenes, bet nėra patenkinti jų veikla. Gal viena iš priežasčių yra būtent kurio nors komponento stoka. 

Login (0)

Publikacijoje teigiama, kad  egzistuoja per 90 skirtingų bendruomenės apibrėžimų. Pažymėtina, kad autorė akcentuoja, jog bendruomenės svarbiausias elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Dėmesys skiriamas virtualiai visuomenei.

Skaitytojas gali atsirinkti, kas jam asmeniškai aktualu. Sudomino paminėti du pagrindiniai elementai (kognityvinis buvimas kartu su socialiniu buvimu), kurių reikia, kad internetinė mokymosi bendruomenė būtų veiksminga.

O internetinės mokymosi bendruomenės siekia pagerinti grupės narių sąveiką internete, padedant besimokantiesiems jaustis vieniems su kitais labiau susietiems.

Login (1)

Users have already commented on this article

Norėdami komentuoti, Prisijunkite arba Prisiregistruokite.

Want to write a blog post ?

Don't hesitate to do so! Click the link below and start posting a new article!

Naujausios diskusijos