chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale - Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

Tinklaraštis

Mikro iššūkiai - tiltas tarp skaitmeninio (nuotolinio) ir analoginio (kontaktinio) mokymosi

29/07/2020
Vilija Lukošūnienė
Kalba: LT

Mikro iššūkiai yra mokymosi forma, kai besimokantysis mokosi individualiai atlikdamas praktines užduotis, asmeniškai reflektuodamas savo pasiekimus, o  užduočių rezultatus bei pasiekimus aptardamas grupėje kontaktiniame užsiėmime.

Julia Schindler (Innsbrucko universitetas) mokymąsi mikro iššūkių  forma naudoja užsiėmimuose, pavyzdžiui, skaitmeniniam mokymui ir mokymuisi. Ji leidžia savo dalyviams patiems išbandyti įvairias skaitmenines priemones. Šiame straipsnelyje apžvelgiu pagrindinius mikro iššūkių formato pagal Julia Schindler principus, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant šį instrumentą darbe su besimokančiaisiais. J.Schindler mikro iššūkių pristatymą radau „sklaidydama“ austriškus „Epale“ platformos puslapius.

Iliustracijos šaltinis https://epale.ec.europa.eu/de/blog/micro-challenges-als-brueckenformat-zwischen-digitalem-und-analogem-lernen

Mikro iššūkiai - kelias iš komforto zonos

Mikro iššūkiai pagal J. Schindler yra aktyvinanti mokymosi forma tarp skaitmeninio (nuotolinio) ir analoginio (kontaktinio) mokymosi, sukurta pagal Amerikos konsultavimo (koučingo) programų principus.

Mikro iššūkiai skirti praktinėms užduotims išspręsti per trumpą laiką (paprastai per kelias dienas). Taikant šią mokymosi formą svarbu sukurti užduotį, kuri besimokančiajam taptų iššūkiu išbandyti ką nors naujo, pavyzdžiui, naudoti naują programinę įrangą. Mikro iššūkiai nėra skirti peržiūrėti ar pakartoti jau sukauptas žinias. Mikro iššūkių mokymasis paprastai taikomas prieš kontaktinio mokymosi etapą, kuriame reflektuojami jo rezultatai.

Taikant mikro iššūkius mokymesi siekiama:

  • Ugdyti praktinius gebėjimus atliekant konkrečią veiklą. Vėliau šie gebėjimai būtų panaudoti/pademonstruoti kontaktiniame užsiėmime arba kasdieninėse situacijose.
  • Skatinti mokinius aktyviai veikti, juos lengvai „išstumiant“ iš komforto zonos. Mikro užduotys kuriamos taip, kad mokiniai nekartotų to, kas jau žinoma, bet išbandytų ką nors nauja.
  • Ugdyti asmeninius refleksijos gebėjimus, reikalingus mokymosi pasiekimams įsivertinti.

Formalios mikro iššūkių taikymo sąlygos

Užduotis skiriama skaitmenine forma tai pačiai mokymosi grupei tuo pačiu metu. Užduočiai atlikti skiriamas tam tikras, neilgas laikas (ne daugiau nei keletas dienų). Grupės nariai užduotį atlieka tomis pačiomis dienomis, bet individualiai, jiems priimtinu metu, nepriklausomai vienas nuo kito: pavyzdžiui, vieni - ryte, kiti - vakare, o treti tarp pietų ir vakarienės...Tačiau visi grupės nariai turi baigti užduotį iki numatyto termino. Grupei atlikus vieną užduotį konsultantas pateikia kitą. Vieną mikro iššūkį gali sudaryti keletas užduočių.

Iliustracijos autorė - dailininkė Živilė Šimėnienė

Mokymasis taikant mikro iššūkius turi panašumų su mišriuoju ir atvirkščiuoju mokymusi, nes visoms šioms mokymosi formoms būdingi nuotolinio ir kontaktinio mokymosi elementai. Taikant mikro iššūkius mokymasis gali būti įvairiai kombinuojamas: pradedama kontaktiniu užsiėmimu, tęsiama mikro iššūkio užduočių atlikimu namuose ir baigiama kontaktiniu užsiėmimu. Bet galimas ir atvirkščias variantas.  

Konsultantai (koučeriai) - pagrindiniai mokymosi pagalbininkai

Iliustracijos autorė - dailininkė Živilė Šimėnienė

 

Anot J.Schindler, mokymąsi taikant mikro iššūkius turi lydėti specialistas (konsultantas, kaučeris, mokymosi treneris), kuris vėliau vadovauja ir kontaktinio mokymosi etapui.

Konsultantas mokymuose taikant mikro iššūkių metodiką atlieka keletą vaidmenų.

Visų pirma, jis rengia mokymosi iššūkius - eilę užduočių, padedančių pasiekti numatytą mokymosi tikslą bei nustato užduočių atlikimo terminą.

Kita konsultanto užduotis - stebėti užduočių atlikimo eigą, skatinti besimokančiuosius užduotis atlikti laiku, fiksuoti užduočių atlikimo terminus. Reikalui esant, pavyzdžiui, jeigu dalis grupės neįveikia užduoties, konsultantas gali ir turi ją supaprastinti.  

Tuo atveju, kai visa grupė negali įveikti užduoties, konsultantas turi susimąstyti, ką jis padarė neteisingai: nepažįsta/neišsiaiškino grupės pajėgumų, neįvertino sukurtos užduoties sudėtingumo ir pan.

Konsultanto pareiga sujungti vieną iššūkių etapą su kitu, vėlesniu etapu, atsižvelgiant į besimokančiųjų atsiliepimus, gautus atsakymus, statistinius užduočių atlikimo duomenis ir t.t. Konsultantas sujungia ir mikro išūkio etapą su po jo einančiu kontaktinio mokymosi etapu: pateikia refleksijos taisykles, pristato grupės diskusijai iššūkio etape kilusius klausimus ir patyrimus, suteikia/paaiškina įveikto iššūkio esmę.

Patyrę konsultantai, siekdami sužadinti besimokančiųjų motyvaciją ar sudaryti socialinio bendravimo galimybes, mikro iššūkius gali sudaryti ne tik patys, bet ir įtraukdami mokymosi dalyvius. Tai padaryti galima dviem būdais:

  • Pasiūlyti užduotis rengti dviem rungtyniaujančioms grupėms.
  • Įtraukti visus besimokančiuosius  sukurti bendrą iššūkį bendradarbiaujant.

Įtraukti besimokančiuosius į užduočių rengimą rekomenduojama ne pradiniame mokymosi etape, bet vėlesniuose žingsniuose.

Konsultanto vaidmuo ypač reikšmingas, kai iškyla mokymosi sunkumų.  Būtina, kad besimokantieji galėtų nedelsdami susisiekti su konsultantu. Tai reiškia, kad konsultantas turi nusistatyti tam tikras bendravimo su besimokančiaisiais „taisykles“ ir aiškiai jiems nurodyti, kada konsultantas bus pasiekiamas bent pora kartų per dieną, pvz., ryte ir pavakary.

Konsultantui tenka atsakomybė už besimokančiųjų įsitraukimą ir pažangą, nes jis organizuoja visą mokymąsi bei kuria ir pateikia mikro iššūkius. Taigi jis turi rimtai žiūrėti į užduočių/mikro iššūkių sudarymą.

Iššūkiai mikro iššūkių užduotims

Svarbiausias reikalavimas užduotims yra jų praktiškumas, t.y., užduotys negali būti skiriamos teorinių žinių įgijimui, pavyzdžiui, skaitant tekstus. Užduotys turi būti formuojamos taip, kad besimokantieji būtinai privalėtų ką nors daryti! J. Schindler pateikia pavyzdį, kad, pavyzdžiui, mokant(is) komunikacijos užduotis galėtų būti kasdienybės daiktų pristatymas (komunikacija) platesnei auditorijai.

Iššūkis visuomet yra mažas žingsnelis iš to, kas jau žinoma, išmokta, patirta, link to, kas nauja, neįprasta, nežinoma ir jis efektyvus tik tuomet, kai nesikartoja. Užduotims - iššūkiams keliami reikalavimai:

  • turi remtis besimokančiųjų žiniomis ir turimais gebėjimais, tačiau jos neturi būti žinomų dalykų pakartojimas.
  • Turi būti unikalios, nesikartoti.
  • Turi būti aktyvinančios, pagrįstos alternatyvos tarp įprasto ir neįprasto principu.
  • Mokymosi turiniui, perteikiamam aktyvia veikla, skiriama antraeilė reikšmė; jis iš esmės ne dėstomas, bet atskleidžiamas reflektuojant atliktą užduotį.

 

Iliustracijos autorė - dailininkė Živilė Šimėnienė

Kita vertus, nors užduotys ir turi būti mokymosi iššūkiu, skatinančiu besimokančiuosius palikti komforto zoną, jos neturėtų būti itin sudėtingos, prasilenkiančios su besimokančiųjų žiniomis ir gebėjimais.

Užduotys gali būti įvairaus pobūdžio: pateiktos įprastu tekstu, gali būti mįslių, istorijų ar kryžiažodžių forma. Pastarosios formos teikia daugiau malonumo, bet yra rizikingesnės, joms parengti reikia daugiau laiko ir patirties, o jų efektyvumas labai priklauso nuo besimokančiųjų grupės.  

Taigi mikro iššūkių - užduočių parengimas tampa iššūkiu ir pačiam konsultantui.

Kam tinka mikro iššūkiai

Kaip ir kiekviena mokymo ir mokymosi forma ar metodas, taip ir mokymasis taikant mikro iššūkius tinka ne visoms grupėms. Besimokantieji, kuriems tinka šis mokymosi formatas, turėtų pasižymėti šiais bruožais:

  • Nebijoti nežinomų ir neįprastų mokymosi situacijų.
  • Išdrįsti pasitikėti mažai pažįstamu žmogumi (konsultantu), sakančių „Darykim“!
  • Būti aktyvūs.

 

Originalų J.Schindler pristatymą vaizdo formatu (vokiečių k.) rasite čia:

https://epale.ec.europa.eu/de/blog/micro-challenges-als-brueckenformat-zwischen-digitalem-und-analogem-lernen

 

Straipsnio autorė - dr. Vilija Lukošūnienė, jau 25 metus suaugusiųjų švietimui ir mokymusi paskyrusi andragogė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė, „Epale“ ekspertė.

 

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email