Pereiti į pagrindinį turinį
Blog
Blog

Galbūt, tik galbūt, pandemija turėjo įtakos muziejų švietimo programų įgyvendinimui

 

Europos muziejų akademija paviešino ataskaitą, kaip sekėsi muziejams Europoje praėjusiais metais. 2020 m. buvo nepanašūs nė į vienus kitus metus per praėjusius dešimtmečius dėl COVID-19 pandemijos, kuri užklupo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį metų pradžioje, ir 2021 m. antrąjį mėnesį, kai rašomas šis straipsnis, beveik nerodė ženklų, kad jau baigiasi.

EMA National Museum Reports 2020

 

Europos muziejų akademija paviešino ataskaitą, kaip sekėsi muziejams Europoje praėjusiais metais. 2020 m. buvo nepanašūs nė į vienus kitus metus per praėjusius dešimtmečius dėl COVID-19 pandemijos, kuri užklupo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį metų pradžioje, ir 2021 m. antrąjį mėnesį, kai rašomas šis straipsnis, beveik nerodė ženklų, kad jau baigiasi.

Ši situacija akivaizdžiai atsispindi ir ataskaitoje. Europos muziejų akademija jau trečią kartą pateikia situacijos apžvalgą ir aprašo Europos muziejuose vyraujančias tendencijas. Apžvalgą sudaro kolegų iš viso žemyno pateiktos ataskaitos, kuriose jiems tiesiog buvo užduoti paprasti klausimai „kas vyksta?“ ir „kaip jums sekasi?“. Dėl susidariusios ypatingos situacijos, susijusios su pandemija, akademijos atstovų buvo prašoma atsakyti, koks buvo pandemijos poveikis muziejams jų šalyse bei kaip reagavo muziejai, visuomenė ir valdžios institucijos.

2020-ieji tapo metais, kurie atnešė precedento neturėjusių iššūkių muziejams, kaip ir visai visuomenei bendrai. Kaip teigė mūsų kolega iš Kipro, „be blogų, liūdnų aplinkybių, kurias išprovokavo ši pandemija, muziejai, kaip ir daugelis kitų sektorių, buvo priversti iš naujo apsvarstyti ir įvertinti savo veiklos politiką, strategijas ir tikslus“. Dėl pandemijos muziejai visoje Europoje buvo uždaryti keletą dienų, savaičių ir mėnesių, o atėjus antrajai pandemijos bangai uždarymai pasikartojo ir vėl. Daugelyje šalių tai reiškė, kad personalas buvo išsiųstas namo ilgesniam laikotarpiui arba netgi prarado darbo vietas, todėl muziejų personalo kompetencijos smuko. Pandemijos poveikis muziejų personalui visoje Europoje buvo didelis, kai kur sutartys buvo nutrauktos ir su laisvai samdomais asmenimis, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje personalą teko atleisti. Muziejai mėgino padrąsinti žmones lankytis juose užtikrindami saugų atstumą tarp lankytojų, sumažindami bilietų kainas bei taikydami kitas priemones, tačiau panašu, kad daugelis muziejų šį mūšį pralaimėjo. Kai kuriuose muziejuose vasarą apsilankė perpus mažiau lankytojų nei įprastai, o daugelyje muziejų lankytojų skaičius sumažėjo net 70–80 procentų. Didžiąja dalimi šį sumažėjimą paaiškina beveik visiškas turizmo ir kelionių uždraudimas. Nenagrinėjant finansinio šio poveikio aspekto, uždarius muziejus jie taip pat negalėjo vykdyti pagrindinio savo tikslo: pasiekti žmones ir pasiūlyti tokias patirtis, kurias gali pasiūlyti tik muziejai.

Dešimtmečius skaitmenizacija buvo procesas, kurį muziejai visų pirma taikė kolekcijų registravimo modernizavimui, nors, žinoma, daugelyje šalių galima rasti ir skaitmeninių pristatymų, švietimo programų ir parodų. Kai muziejai visoje Europoje buvo uždaryti, skaitmenizacija virto kai kuo daugiau nei tik kolekcijų registracijos įrankiu. Ataskaitoje matoma, kaip muziejai greitai pakeitė savo strategiją ir prisitaikė prie naujų aplinkybių. Skaitmeninės priemonės ir socialiniai tinklai staiga tapo ypač svarbiais įrankiais, leidžiančiais susisiekti su visuomene ir užtikrinančiais bet kokį kontaktą su ja. Ataskaitose nurodomos labai įvairios skaitmeninės veiklos, kurių ėmėsi muziejai. Interaktyvaus mokymosi patirtys, virtualūs apsilankymai ir daugybė kitų pasiūlymų buvo ruošiami, sukurti, pristatyti ir taikomi beveik visose šalyse. Keliose šalyse valdžios institucijos skatino skaitmenizacijos plėtrą – taikydama keletą programų tai darė ir Europos Sąjunga. Kitose šalyse vyriausybės arba muziejų organizacijos paskyrė 2020 m. tam, kad būtų toliau vykdomos muziejams skirtos švietimo programos, susijusios su skaitmenizacijos kompetencijomis. Tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, mažesni nepriklausomai veikiantys privatūs muziejai iki šiol negali pasinaudoti tokiais pasiūlymais, nes jau prieš pandemiją jiems trūko lėšų pagrindiniams poreikiams patenkinti.

Be pandemijos poveikio valdymo ir pasinaudojimo jos suteiktomis galimybėmis, buvo priimti tam tikri politiniai sprendimai, kurie buvo svarbūs muziejams visoje Europoje. 2019 m. kai kuriose šalyse mes matėme bandymų sukurti politizuotą muziejų kontrolę – pavyzdžiui, taip nutiko Italijoje. Šiemet susiduriame su pranešimais apie tai, kaip vyriausybės gali sumenkinti profesionalų autoritetą arba daryti įtaką jų gerovei. Vengrijoje muziejaus personalas neteko valstybės tarnautojų statuso, o tai turėjo neigiamos įtakos jų darbo užmokesčiui, kuris sumažėjo. Gerų naujienų buvo sulaukta iš Šiaurės Makedonijos, kur personalas sulaukė seniai žadėto darbo užmokesčio padidinimo. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje regionai labai kritikuoja finansinės atsakomybės ir įsitraukimo į muziejų veiklą padalinimą tarp centrinių valdžios institucijų ir regionų tarybų, teigdami, kad taip vyriausybė vis labiau siaurina savo finansinį įsitraukimą ir padengia mažiau išlaidų nei centrinės valdžios administruojamuose muziejuose. Tačiau keletas šalių skyrė paramą dėl sunkumų, su kuriais susiduria muziejai ir kultūros sektoriuje dirbantys aktoriai. Tarp tokių šalių buvo Austrija, Estija, Belgija, Danija, Norvegija ir Airija. Pandemija taip pat suteikė muziejams galimybę peržiūrėti jų atliekamą socialinį vaidmenį Slovėnijoje. Migracija, globalizacija, dekolonizacija – buvo svarbios temos, kurias muziejų sektorius aptarė Belgijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Breksitas ir jo poveikis turizmui bei muziejų sektoriui buvo kita Jungtinėje Karalystėje aktuali tema.

Gali būti, kad muziejų svarba žmonių psichinei sveikatai ir kompetencijų ugdymui dar niekada nebuvo taip išryškėjusi kaip per pandemiją. Poreikis ir vėl atverti muziejus praėjusiais metais buvo pastebimas visose šalyse: kuklūs mėginimai atverti muziejus mažesnėms asmenų grupėms Juodkalnijoje, perdėtos saugumo priemonės Ispanijoje bei nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse išsamūs reikalavimai nedelsiant atverti muziejus Prancūzijoje. Muziejų uždarymo sukelta žala kai kuriais aspektais buvo laikoma didesne nei saugaus jų atidarymo keliama rizika. Muziejų svarbos įrodymu galėtų būti laikoma tai, kad Slovėnijoje jų atidarymui buvo pasirinkta valstybinė šventė.

Tai gali būti pati įdomiausia nauja tendencija muziejuose, kurią paskatino pandemija: muziejai yra svarbūs žmonių gerovei, nes egzistuoja nuolatinis poreikis konstruoti, dekonstruoti ir iš naujo sukonstruoti tiesas apie tai, iš kur mes atsiradome, kas mes esame ir kur mes einame. Įspūdingas skaitmeninis proveržis, įvykęs muziejuose 2020 m., nuo šiol bus svarbi muziejų naudojamų įrankių dalis. Be to, kad yra papildoma veikla, kuria muziejai užsiima šalia savo įprastos veiklos, mėgindami pasiekti žmones, skaitmeniniai pasiūlymai ir ypač gyvos skaitmeninės muziejų transliacijos bus labai svarbios kuriant globalinį muziejų. Kai muziejai šia veikla užsiims rimtai, jie taip pat bus patrauklesni įvairioms švietimo programoms. 

Visą ataskaitą galima parsisiųsti čia:

 

http://europeanmuseumacademy.eu/how-were-museums-in-europe-doing-in-202…

Login (19)

Norite pakeisti kalbą?

Šis dokumentas taip pat yra pateiktas kitomis kalbomis. Prašome pasirinkti vieną iš toliau nurodytų kalbų.

Want to write a blog post ?

Don't hesitate to do so! Click the link below and start posting a new article!

Naujausios diskusijos