Noriu pasidalinti keliomis mintimis apie suaugusiųjų mokymosi motyvaciją ir andragogo kaip motyvatoriaus vaidmenį, kurias suradau Dan Spalding knygoje „How to Teach Adults?“ (Kaip mokyti suaugusiuosius?).

Dan Spalding savo karjerą pradėjo, kaip teisininkas, konsultavęs asmens teisių klausimais, daugiausia jis konsultuodavo studentus. Vėliau Kalifornijoje jis pradėjo mokyti anglų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Pirmieji jo studentai buvo imigrantai iš Kinijos, vėliau jis tęsė savo karjerą įvairiose pasaulio vietose. Visą savo patirtį sudėjo į 2013 metais išleistą knygą. „How to Teach Adults?“ tai tarsi praktinis vadovas suaugusiųjų mokytojui, kuriame gausu patarimų, pastebėjimų ir metodų, kurie gali praversti mūsų darbe.

Dan Spalding teigia, kad motyvacija yra itin svarbi suaugusiems. Suaugę dažniausiai pradeda mokytis stumiami išorinės motyvacijos: siekia gauti geresnį darbą, jiems reikia pristatyti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, juos skatina tai daryti būtinybė susijusi su darbu, profesija, įvairios aplinkybės. Procentaliai nedaugelis suaugusių asmeniškai ryžtasi mokytis. Tačiau išorinė motyvacija yra labiau nukreipta į mokymosi patvirtinimą (pažymėjimus, kurso baigimo įrodymus, formalų vertinimą). Išorinei motyvacijai pasibaigus suaugusiam nebelieka tikslo mokytis. Andragogo vaidmuo mokymosi procese, kuo greičiau pakeisti išorinę motyvaciją vidine, arba jei asmuo turi vidinę motyvaciją, tai kuo daugiau ją sustiprinti.

Vidinė motyvacija, kai asmuo mokosi sau, t.y. išsikeldamas sau asmeninius tikslus, norėdamas tobulėti. Tačiau labai dažnai mokymosi procese mes (andragogai) patys esame linkę pabrėžti išorinę motyvaciją, dažniau mes akcentuojame, kad tai ko mokome jie galės panaudoti darbe, kaip tai padės jiems daugiau uždirbti arba kitaip prisidės prie jų gerovės. Mes turėtume kalbėti apie tai, koks dalykas yra įdomus, kaip mes patys juo žavimės, bandydami užkrėsti tuo ir besimokančius, kaip svarbu kiekvienam tobulėti kaip asmenybei ir tokiu būdu būtent stiprinti vidinę motyvaciją.

Kaip ir neurodidaktikos teorijoje, suaugusiųjų mokyme pabrėžiamas besimokančiojo saugumo jausmas. Šiandien daugelis motyvatorių skatina mus išeiti iš savo komforto zonos, priimti iššūkius ir įveikti save. Tačiau suaugusiam besimokančiajam stresas mokymosi proceso metu gali sukurti neigiamas emocijas, sumažinti vidinę motyvaciją, trukdyti mokytis. Knygoje „How to Teach Adults?“ Dan Spalding atkreipia suaugusiųjų mokytojų dėmesį, kad mokymo(si) proceso tikslas - padėti besimokančiam išeiti iš komforto zonos, tačiau tą padaryti reikia kuo atsargiau. Kiekvienam besimokančiam pradėjus mokytis atrodo, kad jis palieka savo saugią zoną. Suaugusiems neramu dėl įvairių mokymosi metodų, atsiskaitymų, projektų, aplankų, testų, grupinio darbo, kartu besimokančių žmonių požiūrio į juos, baisu patirti nesėkmę, baisu kažko nežinoti ar neišmokti. Mokymasis jiems dažnai atrodo jau praėjęs etapas.

Andragogo vaidmuo -ne tik mokyti, bet ir sumažinti besimokančiojo baimę, kitaip vidinės motyvacijos neliks. Andragogas  privalo sukurti teigiamą, saugią aplinką, kurioje besimokantysis nebijotų išbandyti savęs, galėtų sau iškelti pasiekiamus tikslus, galvotų apie mokymąsi kaip apie mažus žingsnelius, tikslo link, nes besimokančiam pereiti iš komforto zonos į nepažintą sritį,  kurioje yra pats sau mokytojas - sudėtinga. Tačiau tuo pačiu metu būtina prisiminti, kad tikrasis mokymasis prasideda  tik už tos ribos, kai viskas paprasta ir aišku. Dan Spalding savo knygoje pateikia keletą patarimų kaip paskatinti suaugusius mokytis nekeliant streso ir neprarandant vidinės motyvacijos.   

Rolanda Rimkevičienė, anglų kalbos mokytoja ir lektorė. Daugiau nei 15 metų dirba mokykloje su įvairaus amžiaus vaikais ir suaugusiais, šiuo metu veda anglų kalbos kursus suaugusiems gyvai ir internetu. Domisi neurodidaktika, internetiniu ir virtualiu mokymu, naujomis technologijomis padedančiomis mokytis ir padidinti mokymo(si) efektyvumą. Mėgsta dalintis žiniomis su kolegomis, dėl to 2017 metais buvo išrinkta  „Epale" andragoge.