Birželio mėn. „Epale“ daugiausia dėmesio skyrė suaugusiųjų švietimui ir žmonėms su negalia. Mes parengėme daug įkvepiančių metodų, tačiau taip pat nustatėme, kad įtraukties srityje dar reikia daug ką nuveikti.

Besimokantiesiems skirtos metodikos

Keliuose naujuose straipsniuose buvo pristatyta puikių integruotų metodikų pavyzdžių. Josephine Finn, Saranne Magennis ir Laura Burke iš Maynooth universiteto atkreipė dėmesį į įtraukiojo ugdymo iniciatyvą, vykdomą jų universitete (Airijos Respublikoje). Vykdant šią iniciatyvą žmonėms su intelekto negalia suteikiama galimybė lankyti universitetą, naudojantis daugybe besimokantiesiems pritaikytų priemonių, pavyzdžiui, naudotis mokymosi pagalbininkų paslaugomis ir taikyti teisėmis pagrįstą požiūrį. Vykdant šią iniciatyvą ne tik atveriamas kelias besimokantiesiems su negalia, bet ir suteikiama teigiamos patirties pedagogams, kurie pradeda permąstyti savo mokymo metodikas.

Kitą įdomų, nors ir visiškai kitokį, pavyzdį aprašė dr. Melanie Brown. Dr. Brown pasakojo apie konduktyvinį švietimą, kuris yra neurologinių motorinių sutrikimų turintiems asmenims skirtų mokymosi ir medicininės reabilitacijos priemonių derinys. Besimokantieji pagal konduktyvinio švietimo programą laikomi ne pasyviais pacientais, bet aktyviais savo vystymosi skatintojais. Taikant šį modelį daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žmonės mokosi, o ne tam, ką jie mokosi. Pratimai ir sąmoningas kūno kontrolės atgavimas padeda pagerinti smegenų plastiškumą. (Beje, remiantis neurologo paskaitos Vokietijos suaugusiųjų švietimo centre išvadomis, taip pat galima teigti, kad tai irgi labai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms. Neurologai tik neseniai atrado, kad su amžiumi mūsų smegenų sinapsių regeneracija nenutrūksta. Mes tiesiog turime mokyti savo smegenis; kalbų mokymasis buvo pažymėtas kaip puikus jaunų smegenų išlaikymo būdas, taigi jūs žinote, ką reikia daryti!)

Programos

Taip pat buvo diskutuojama apie būtinas programas, kurios suteiktų galimybę žmonėms su negalia dalyvauti suaugusiųjų švietimo srities veikloje. Jo Honigmann, „CPotential“ generalinė direktorė, aptarė klausimą, kokią apsaugą teisės aktai užtikrina studentams su negalia Anglijoje. Pateikusi svarbiausių teisės aktų, susijusių su besimokančiais asmenimis su negalia, santrauką ji iškėlė klausimą dėl jų veiksmingumo. Ji padarė išvadą, kad „teisės aktai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei juos žinos ir supras tiek studentas, tiek ir švietimo paslaugų teikėjas. Net tada, kai tai ignoruojama, atsakomybė dėl jų įgyvendinimo daugiausia tenka atskiriems asmenims, o tai gali būti sudėtinga ir brangu.“ Toliau pateikta išvada, be abejo, žinoma visiems dirbantiems politikos srityje ir teisinėse struktūrose: politikos kryptys ir teisinės sistemos gali būti sėkmingos tik tuomet, jei jos įgyvendinamos. (Ir įgyvendinamos tinkamai!)

Taip pereiname prie internetinės diskusijos, vykusios birželio pradžioje, per kurią priėjome išvadą, kad apskritai trūksta sistemų ir skiriama per mažai lėšų, nors, pavyzdžiui, ir yra parengta Europos strategija dėl negalios. Daugelis paslaugų teikėjų taip pat nėra pakankamai pasiruošę pasiūlyti tikrų įtraukiojo ugdymo paslaugų, be to, daug daugiau galėtume nuveikti mokytojų rengimo srityje.

Taigi ar viskas taip niūru? Norėčiau pasakyti, kad mane labai įkvėpė daugelis pateiktų pavyzdžių. Juose galima pamatyti geriausius suaugusiųjų švietimo bruožus, t. y. dėmesį besimokančiųjų poreikiams, geriausių metodų paiešką ir paramą besimokantiesiems. Trumpai tariant, tokios suaugusiųjų švietimo paslaugos ir turėtų būti, kad įtraukusis suaugusiųjų švietimas būtų naudingas visiems.

Gina Ebner is the Secretary-General of the European Association for the Education of Adults (EAEA) and also EPALE's Thematic Coordinator for Learner Support.