Kai beveik prieš metus pradėjome šį projektą, mes, trijų organizacijų atstovai iš Islandijos (Simenntun), Lietuvos (Šiuolaikinių didaktikų centras) bei Suomijos (KSL studijų centras), labai skirtingai įsivaizdavome eko-socialinės veikmės koncepciją. Jau nekalbant apie tai, kad nacionalinėse kalbose ši sąvoka turėjo skirtingą prasmę arba apskritai nebuvo vartojama ta prasme, kuria ji vartojama pedagoginėje literatūroje – planetos pedagogika (Salonen, A. O., Laininen, E., Hämäläinen, J. ir Sterling, S., 2023). Todėl projekto tikslas – integruoti šią koncepciją į suaugusiųjų švietimo praktiką – atrodė labai ambicingas, gal net šiek tiek pretenzingas.

Projekto metu daug laiko praleidome diskutuodami tarpusavyje, bandydami ne tik išsiaiškinti sąvokos prasmę, bet ir rasti savo santykį su ja. Atsakyti į tokius klausimus: kaip mes ją suprantame ir interpretuojame; kokios kitos sąvokos jai artimos; ar jos vartojamos kaip sinonimai, ar nacionaliniuose kontekstuose reiškia ką kita; kokių žinių turi suaugusiųjų švietėjai ir kaip jas taikyti projekto temos atžvilgiu? Šie klausimai siejosi su vienu iš mūsų projekto tikslų – padidinti suaugusiųjų švietėjų supratimą ir gebėjimus eko-socialinės veikmės prasme. Baigiamojo partnerių susitikimo Vilniuje metu priėjome išvados, kad šis projektas labai praplėtė mūsų pačių akiratį. Įsigilinome į eko-socialumo sąvoką, supratome jos skirtumus ir panašumus su mums pažįstamomis sąvokomis, tokiomis kaip „tvarumas“ ir „socialinė atsakomybė“. Kai įgijome esminį supratimą, galėjome juo pasidalyti ir aptarti su praktinių seminarį dalyviais, kolegomis, bendraminčiais ir platesne suaugusiųjų švietėjų auditorija susitikimuose ir konferencijose.

Tačiau tuo pat metu reikia pripažinti, kad kuo labiau gilinomės tuo daugiau klausimų kilo. Pavyzdžiui, ar mes, suaugusiųjų švietėjai, esame pajėgūs kokybiškai ir profesionaliai nagrinėti šią temą, o gal kyla pavojus, kad ją pateiksime paviršutiniškai? Su kuo turėtume bendradarbiauti, kad galėtume toliau plėtoti šią temą? Šie klausimai buvo tiesiogiai susiję su antruoju projekto tikslu – padėti suaugusiųjų švietėjams atlikti jų, kaip eko-socialinės veikmės „agentų“, vaidmenį. Vykdydami projekto veiklas, turėjome galimybę pamatyti, kaip ir kokiu mastu galime padėti savo kolegoms. Galime pasidžiaugti šiais nedideliais pasiekimais: kai kuriems mūsų projekto dalyviams tai buvo „akis atverianti“ ar „praturtinanti“, „akiratį praplečianti“ patirtis, kitiems – įkvėpimas peržiūrėti savo mokymo programas ir įvesti naujų elementų, susijusių su eko-socialinio veikmės koncepcija. Apskritai, mums pavyko įveikti kai kurių kolegų skepticizmą ir pakviesti tolesniam gilesniam tyrinėjimui.

Paskutiniame partnerių susitikime visi sutarėme, kad mūsų pačių organizacijos, vykdydamos šį projektą, sustiprino savo know-how šia tema. Taigi, pasiekėme trečiąjį tikslą – įtvirtinti bendrą supratimą apie eko-socialinį tvarumą ir švietimą. Visų pirma, mums nebėra svetimos sąvokos eko-socialinės veikmė ir planetos pedagogika. Antra, sugebėjome jas interpretuoti savo šalių švietimo kontekste. Trečia, suvokėme šių sąvokų platumą ir gylį ir tai, kad jas reikia toliau tyrinėti. Todėl svarstome galimybę artimiausiu metu, išplėtojant dabartinę partnerystę, parengti naują didelės apimties projektą.

Šaltiniai:

Salonen, A. O., Laininen, E., Hämäläinen, J. & Sterling, S. (2023). A Theory of Planetary Social Pedagogy. Educational Theory, 73(4), 615–637. https://doi.org/10.1111/edth.12588