chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Patikimumo atotrūkio panaikinimas: reikalinga „veiksminga informavimo“ strategija, kuri sudomintų suaugusius mokyklos nebaigusius mokinius

31/07/2017
Kristina MALDONIENĖ
Kalba: LT
Document available also in: EN FR IT PL ES DE HU

/mt/file/early-school-leavers-assertive-outreachEarly School Leavers Assertive Outreach

Early School Leavers Assertive Outreach

 

Dublino universiteto Švietimo trūkumų centro direktorius Paul Downes nurodo suaugusiems mokyklos nebaigusiems mokiniams skirtos paramos spragas ir reikalauja veiksmingai informuoti visuomenę.

Reikia išnagrinėti, kiek efektyviai veikia daugelis priemonių, skirtų socialiai atskirtų grupių Europoje, įskaitant suaugusius mokyklos nebaigusius mokinius, įtraukčiai. Kartais atrodo, jog intervencijos grindžiamos vien idėja, kad lankstinukai, tinklalapiai, plakatai ir kitos informacijos formos – pakankamos priemonės sunkiai pasiekiamų grupių įtraukčiai. Teiginiai aiškiai parodo, kad tuomet, kai tokios socialiai atskirtos grupės šiais informaciniais metodais nepasiekiamos, jos pavadinamos nerodančiomis susidomėjimo ir todėl yra „sunkiai pasiekiamos“. Vis dėlto turėtume kelti klausimą dėl paties komunikacinio požiūrio, o ne kaltinti asmenis, kurių tokia „informacija“ nesudomina.

 

Mums reikia daugiau nei informacinių kampanijų

Tarp informacijos ir priemonių, skirtų tam, kad dalyvavimas būtų prasmingas, yra didelis atotrūkis. Mums reikalingos informavimo strategijos, kuriomis būtų siekiama užpildyti šią spragą ir pasiekti suaugusius mokyklos nebaigusius mokinius. Daugelis anksti mokyklą palikusių asmenų išgyvena stiprų nepasitikėjimą švietimo sistema (ir, galbūt, visuomene), kuri jiems nepadėjo. Jų prisiminimai apie mokyklą gali būti skaudūs, galbūt, dėl kildavusių konfliktų su mokytojais, kurie padėjo pašalinti juos iš sistemos, o, galbūt, dėl patirties, susijusios su nesėkmėmis ar patyčiomis mokykloje.

Pagrindinis tikslas yra skatinti pasitikėjimą tarp anksti mokyklą palikusių asmenų ir sistemos, pasitikėjimą anksti mokyklą palikusių asmenų įgūdžiais ir gebėjimais, pasitikėjimą tuo, kad, jei jie panorėtų grįžti į formalųjį švietimą, jie rastų lankstesnę, individualiems poreikiams pritaikytą švietimo sistemą.

Daug mokyklų, kaip ir anksčiau, nėra patrauklus pasirinkimas daugeliui asmenų, kurie per anksti paliko švietimo sistemą.

 

Trys pagrindiniai klausimai, kuriuos turime užduoti

Informaciniai ryšių metodai taikomi daugiausia dėmesio skiriant klausimui . Taip pat turime daugiau dėmesio skirti ir klausimams kur, kaip ir kas.

  • Klausimas kur keliamas dėl vietos, kurioje būtų bendraujama su anksti mokyklą palikusiu asmeniu.
  • Klausimas kaip keliamas dėl būdo, kuriuo su šiuo asmeniu bus bendraujama.
  • Klausimas kas keliamas ne tik dėl konkrečių besimokančiojo poreikių, taip pat klausiama apie asmenį, su kuriuo bendrautų asmuo, kurį bandoma pasiekti.

 

Rengiant kai kurias Europos lygmens programas klausimas kur suvokiamas per  bendruomenių informavimo metodo poreikį. Tarnybos yra įsikūrusios lengvai prieinamose ir kultūriniu požiūriu pažįstamose vietose tam, kad pasiektų visuomenėje nepritampančius asmenis. Taikant bendruomenių informavimo metodus pripažįstama aplinkos ir vietos, kurioje žmogus jaučiasi savas, svarba. Bendrijos mokymosi visą gyvenimą centrai siūlo vieną tokį bendruomenių informavimo modelį, skirtą tiems, kurių poreikiai nebuvo patenkinti mokyklos sistemoje.

Skiriant dėmesį klausimui kaip, kuris sudaro apklausos metodų dalį, atkreipiamas dėmesys į anksti mokyklą palikusio asmens ir „sistemos“ darbuotojų dialogo svarbą. Taikant informacinius metodus pasyviam asmeniui iš sistemos tiekiamas vienpusis, vienos krypties informacijos srautas, o dialogas yra dvipusis procesas. Šis metodas turi būti pagrįstas asmeniniu bendravimu, ryšiais, taip pat būti kontekstinis ir pragmatinis. Taikant šį ryšiais pagrįstą informavimo metodą reikalingas dialogas su asmenimis ir mokymosi grupėmis. Metodas turi būti susijęs su asmenims, kuriuos bandoma pasiekti, prasmingomis istorijomis ir teiginiais. Reikėtų aptarti ir suvokti, kaip galima būtų patenkinti atnaujinančio bendradarbiavimą su švietimo sistema asmens poreikius, atsižvelgti į jo gyvenimo aplinkybes ir padėti įveikti kliūtis, trukdančias asmens ir jo bendraamžių įtraukčiai. Dažnai teiginys apie mokymosi atnaujinimo teikiamą naudą kelia daugiau pasitikėjimo, kai jis sužinomas bendraujant su draugais ir bendraamžiais iš vietos lygmens marginalizuotų bendruomenių. Vis plačiau pripažįstama, kad tai veiksminga ir sprendžiant su aukštuoju mokslu susijusias problemas.

 

Plačiau panagrinėkime klausimą „kas“, ypač turėdami omenyje vyresnius nei 24 metų suaugusiuosius

Pagrindinė daugelio metodų, kuriais siekiama užmegzti ryšius su socialiai atskirtais anksti sistemą palikusiais asmenimis, spraga yra tai, kad nekeliamas klausimas kas, t. y. kas tas asmuo, bendraujantis su anksti mokyklą palikusiu asmeniu. Ar šis žmogus turi kultūrinių ryšių su anksti mokyklą palikusiu asmeniu? Ar jie gyvena toje pačioje vietovėje, ar jie tos pačios etninės kilmės, socialinės klasės ir (arba) išpažįsta tą pačią religiją? Kokiu pagrindu šiuo asmeniu pasitikės žmonės, kuriais švietimo sistemoje nebuvo rūpinamasi, galbūt, jau daugelį kartų? Yra keli pavieniai Europos lygmens pavyzdžiai, kai jautriai nustatoma, „kas“ turėtų teikti informavimo paslaugas. Pavyzdžiui, vykdant Švedijos projektą Unga in, kuris dabar tęsiamas kaip UNGKOMP projektas, buvo pasamdyti tarpininkai, kurie buvo tos pačios etninės kilmės kaip ir asmenys, kuriuos jie bandė pasiekti ir įtraukti į užimtumo ir švietimo iniciatyvas. Be to, Sofijos (Bulgarija) savivaldybėje romus konsultuojantys tarpininkai dažnai patys yra romų bendruomenės nariai.

Kitas klausimo kas aspektas yra susijęs su pagrindiniu strategijos „ES 2020“ tikslu – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki 10 % visoje ES. Įgyvendinant šį pagrindinį tikslą daugiausia dėmesio skiriama 18–24 metų amžiaus grupei. Dėl to kyla klausimas dėl strateginio atotrūkio ES lygmeniu, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama vyresniems nei 24 metų amžiaus mokyklos nebaigusiems asmenims. Informavimo metodas, reikalingas jų poreikiams patenkinti, gali visiškai netikti jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims.

Vyresnių nei 25 metų amžiaus mokyklos nebaigusių asmenų grupė toli gražu nėra homogeninė. ES politikos dokumentuose dėl mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo pastebimai ir nuosekliai pripažįstama neformalaus švietimo svarba. Deja, neaišku, kaip ES lygmeniu yra parengta strateginė vizija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į skirtingus vyresnių nei 25 metų amžiaus grupės asmenų, kurie paliko mokyklą neįgiję pagrindinio lygmens išsilavinimo, reikalingo tam, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, poreikius. Švietimo tarnyboms taip pat gali prireikti daugiau dėmesio skirti psichinės sveikatos ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis priemonėms, skirtoms dėl socialinės atskirties pažeidžiamiems suaugusiems asmenims. Bendruomenės informavimo apie mokymąsi visą gyvenimą centrams siekiant užtikrinti suaugusių mokyklos nebaigusių mokinių įtrauktį gali būti reikalinga didesnė veiklos integracija su įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugų, kaip vienoje vietoje taikomo „vieno langelio“ modelio dalies, sritimis.

 

Modelis pagrindiniams klausimams spręsti

Nagrinėjant klausimus kur, kaip ir kas reikalingas veiksmingas informavimo modelis, skirtas užtikrinti suaugusių mokyklos nebaigusių mokinių įtrauktį visoje Europoje, t. y. modelis, pagrįstas ryšiais, asmeniniu bendravimu ir pritaikytas konkretaus kliento poreikiams tenkinti. Taikant šį veiksmingo informavimo modelį ne tik sprendžiamos ankščiau minėtos su klausimais kurkaip ir kas susijusios problemos, bet ir taikomas individualaus, veiksmingo informavimo metodas, skirtas visuomenėje nepritampantiems asmenims pasiekti. Priemonės pradedamos taikyti atsižvelgiant į tai, kur asmuo gyvena ir kokius jo poreikius reikia patenkinti.

Toliau pateikiami pagrindinių klausimų, kurie turėtų būti įtraukti į organizacijos veiksmingo informavimo strateginį modelį, pavyzdžiai:

  • Ar informavimo valandas konkrečiai parengiate taip, kad patenkintumėte tikslinės grupės poreikius? Taip / ne

 

  • Ar jūsų organizacija savo informavimo strategijoje aiškiai apibrėžia įtraukties principą, t. y. ar tarnyba turi prisitaikyti, kad patenkintų kliento poreikius ir paskatintų jo įtrauktį? Taip / ne

 

  • Ar jūsų organizacijos informavimo specialistai nagrinėja klausimus, kodėl klientui netinka informavimo paslauga ir kaip ją pritaikyti, kad šios problemos išnyktų? Taip / ne

 

  • Ar turite protokolą, pagal kurį galėtumėte įvertinti, kodėl klientui netinka informavimo paslauga? Taip / ne

 

  • Ar turite parengę tvarką dėl paslaugos pritaikymo ja nesugebantiems pasinaudoti klientams? Taip / ne 

 

 

Taip yra ne dėl informacijos, o dėl strategijų ir bendravimo būdų spragų. Mes negalime daryti prielaidos, kad organizacijos vienodai pageidauja arba supranta poreikį išplėsti savo informavimo strategijas. Taikant informavimo metodus neturi būti apsiribota vien retorika ar šūkiais. Juos taikant turi būti pateikiami aiškūs ir pakankami atsakymai į kur, kaip ir kas klausimus, sudarančius aktyvios, veiksmingos informavimo strategijos dalį.


Paul Downes is Director, Educational Disadvantage Centre, Senior Lecturer in Education (Psychology), St. Patrick's College, Dublin City UniversityMember of the Coordinating Committee of the European Commission Network of Experts on the Social Aspects of Education and Training (NESET II) (2015)

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Filomena Montella portretas

    Sono pienamente d'accordo con queste considerazioni. Lavoro da molti anni in corsi serali incardinati negli istituti di scuola secondaria di secondo grado e insegno italiano e storia, occupandomi di tutti gli aspetti organizzativi.

    Il problema più grande è quello di conciliare le esigenze degli adulti con le difficoltà del sistema scolastico che non è adeguato all'apprendimento per gli adulti, perché i corsi seguono le modalità dei corsi del diurno (burocrazia, personale, orari) e non va bene.

    Per i corsi serali, viste le esigenze degli alunni, ci vorrebbero modalità diverse. Si arriverà prima o poi in Italia a creare una dicotomia costruttiva fra corsi diurni e corsi serali? Non serve il dpr 263/12 se ci sono modalità organizzative spesso difficili da colmare.

    Ad maiora

    Filomena

  • Renata Wrona portretas

    Zgadzam się ze stwierdzeniem, że kampanie informacyjne to za mało.  Poza komunikacja, niezbędna wydaje się w tych grupach motywacja. W każdym środowisku, a szczególnie w środowisku „trudnodostępnych” grup społecznych, potrzebny jest dialog. Dialog, który zbuduje zaufanie i da szansę na motywowanie grup zbyt wcześnie kończących naukę do jej kontynuowania. Główne pytania, które powinniśmy sobie stawiać to właśnie te w jaki sposób komunikować.

    Pytanie podstawowe brzmi Komu komunikować? Sposób komunikacji musi być dostosowany formą i rodzajem do odbiorcy.

    Jakich narzędzi i sposobów komunikacji możemy użyć, aby były one skuteczne? Warto tu zastanowić się nad wprowadzeniem coachingu i mentoringu, jako łagodnych form, które nie narzucają a raczej wspierają rozwój dorosłego człowieka.

    I trzecie, ważne pytanie, kto może się tą komunikacją zająć? Uważam, że w Polsce warto jest zastanowić się nad rolą instytucji takich jak MOPS, które mają dobry kontakt ze społeczną ludnością, a kwestie pomocy finansowej można połączyć z informowaniem i motywowaniem swoich podopiecznych o możliwościach i szansach rozwoju.

    Renata Wrona - Trenerka rozwoju osobistego i Trenerka biznesu, Akredytowana Coach ICF, PR managerka, właścicielka Firmy Prime Image,  Autorka książki z zakresu sukcesu, rozwoju i relacji w życiu kobiety „Szczęśliwa kobieta – rozwój, kariera, miłość” oraz wielu artykułów z zakresu budowania marki, savoir vivre w biznesie, wystąpień publicznych, komunikacji interpersonalnej i motywacji. Ambasadorka EPALE.

  • Christine Bertram portretas

    Thanks for sharing, Paul.

    It is such a valid point to assume that because people don't respond to traditional communication approaches they are disinterested, which simply is not the case. Sometimes that traditional communciation is simply not accessible to them (e.g. reading difficulties).

    Greatly, enjoyed your thoughts on how to better approach them.

  • Charles William portretas

    Thanks for sharing this valuable information.Bridging the credibility gap for adults of early school leavers are very well explained. http://www.joeotoole.net/