chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale - Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

Tinklaraštis

Atsparumas krizėms – viena iš svarbiausių gyvenimo kompetencijų

14/09/2020
Renata Jankevičienė
Kalba: LT

Kolegų ir draugų paklausiau, kokios kompetencijos jiems buvo svarbiausios paskutinį pusmetį, dauguma atsakė skaitmeninės. Taip, iš tiesų kompiuteriai, o kartu ir internetas beprotišku greičiu įsiveržė net į didžiausių skeptikų, kurie iki karantino ignoravo technologijas teigdami, kad tai tik žaidimas ir akių gadinimas, namus. Bet ar ištikus krizei nepritrūko psichologinio atsparumo kompetencijos?

Skaitydama Raffaelos Kihrer „Epale“ tinklaraštyje paskelbtą straipsnį „Suaugusiųjų švietimas: daugiau nei visada“ (angl. "Adult Education: Now More Than Ever") radau nuorodą į Jungtinių tyrimo centro leidinį „Europos sistema asmeninių, socialinių ir mokėjimo mokytis kompetencijų plėtojimui“ (angl. "Developing a European Framework for the Personal, Social & Learning to Learn Key Competence, LifEComp").  Šiame leidinyje pristatomi projektų „Mokymasis ir gyvenimas skaitmeniniame amžiuje 1 ir 2“ tikslai:

• remiantis tyrimais sukurti asmeninės, socialinės ir mokėjimo mokytis kompetencijų koncepcinę sistemą, nustatančią pagrindinius minėtų kompetencijų komponentus;

• atsižvelgiant į galimybes susieti mokėjimą mokytis, asmeninį ir socialinį tobulėjimą su pavyzdiniu modeliu bei parengti koncepcinės sistemos pasiūlymą;

• siekiant padėti suinteresuotoms šalims parengti modelį, suskirstytą į sritis, elementus ir aiškius aprašus.

Kadangi visų minėtų kompetencijų koncepcinę sistemą būtų sudėtinga apžvelgti viename straipsnyje, šį kartą  daugiau dėmesio skirsiu asmeninių kompetencijų sričiai siedama jas su į ateitį orientuojančiomis kompetencijomis. Asmeninės kompetencijos refleksija, motyvacija, pasitikėjimas, atsparumas glaudžiai susiję su 21 a. svarbia gyvenimo valdymo kompetencija, o 2030 m., remiantis OCDE, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas savimonei, savirealizacijai, atsparumui. Plačiau noriu aptarti psichologinio atsparumo ugdymo galimybes.

Leidinyje „Europos sistema asmeninių, socialinių ir mokėjimo mokytis kompetencijų plėtojimui“ teigiama, jog „prisitaikomumas ir kognityvinis lankstumas gali būti laikomi individualaus atsparumo dalimis gebėjimu greitai atsigauti po staigių, netikėtų sunkumų  traumos, tragedijos, grėsmių ar reikšmingų streso šaltinių (susijusių su santykiais šeimoje, sveikata, darbu ar finansais). Atsparumas gali turėti daug reikšmių, todėl jį reikia konceptualizuoti atsižvelgiant į kultūrą, kontekstą ir naudojimo lygį individualų, organizacinį ar visuomenės (Fisher ir kt., 2016).“ Atsparumas glaudžiai susijęs su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis, kurias „galima apibrėžti trijose pagrindinėse srityse, daugiausia susijusiose su asmeniniais ir socialiniais aspektais: tikslų siekimas ir asmeninių stipriųjų pusių kūrimas; darbas su kitais ir sveikų santykių palaikymas; ir emocijų valdymas“ (Cefai & Cavioni, 2014; OECD, 2015). Kaipgi šią mokslininkų išmintį galime pritaikyti praktikoje?

Vien remiantis atliktais tyrimais numatyti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų atsparumo ugdymo kryptis Lietuvoje būtų pakankamai sudėtinga, todėl itin džiaugiuosi, jog Panevėžio rajono švietimo centre įgyvendinant tarptautinį „Erasmus+“ projektą „MOV-UP“ turėjau galimybę bendradarbiauti su aukščiau minėtos citatos autoriumi, Maltos universiteto profesoriumi, Atsparumo ir emocinės sveikatos centro direktoriumi Carmel Cefai. Profesoriaus mokslinių interesų sritis atsparumas ugdyme, socialinis ir emocinis mokymasis, psichinė sveikata mokyklose, vaikų ir paauglių psichinė sveikata ir gerovė. Kaipgi šie mokslininko interesai siejasi su suaugusiųjų švietimu? Carmel Cefai teigia, kad negalima vaikų atsparumo ugdyti be visų greta esančių suaugusiųjų, pirmiausiai būtina paruošti mokytojus ir tėvus. Todėl profesoriaus kartu su komanda parengta psichologinio atsparumo ugdymo programa „Skrodimas per bangas“, kurios vertimo ir  įgyvendinimo Lietuvoje teises Carmel Cefai suteikė Panevėžio rajono švietimo centro darbuotojams, susideda iš penkių knygų knyga tėvams, mokytojams ir mokiniams nuo 4 iki 12 metų.

CARMEL

Prof. Carmel Cefai mokymų Panevėžio rajono švietimo centre metu

Pagrindinės psichologinio atsparumo ugdymo programos temos:

• bendravimo įgūdžių lavinimas;

• tvirtų santykių užmezgimas ir palaikymas;

• augimo mąstysenos ugdymas;

• rėmimasis stiprybėmis;

• apsisprendimo ugdymas;

• iššūkių pavertimas galimybėmis.

Norint pasiekti sėkmę būtinas tėvų bendradarbiavimas, aktyvus įsitraukimas ir palaikymas, todėl prof. Carmel Cefai rekomenduoja surengti seminarą ne tik mokytojams, bet ir tėvams. Seminare dėmesys turi būti sutelktas į šiuos penkis pagrindinius aspektus:
• atsparumo stiprinimo svarbos ir poreikio įvertinimas − pagrindinis indėlis į vaikų sveiką vystymąsi, mokymąsi ir gerovę;
• tėvų vaidmuo palaikant mokytoją ir mokyklos darbuotojus įgyvendinant psichologinio atsparumo ugdymo programą „Skrodimas per bangas“;

• mokymasis pasinaudoti Tėvų vadovu siekiant skatinti vaikų atsparumą;

• mokymasis ugdytis savo, kaip tėvų, atsparumą;

• tėvų palaikymo / kuravimo grupės įsteigimas.

Programos kūrėjai rekomenduoja teikti tėvams nuolatinę mentorių paramą, skatinti tėvus  dalytis patirtimi, keistis informacija ir ištekliais, aptarti iškylančius klausimus. Jiems tai siūloma daryti tiek mokykloje, tiek naudojantis virtualiomis platformomis ir socialine žiniasklaida, pavyzdžiui, sukuriant „Facebook“ grupę „Skrodimas per bangas_tėvai“.

Carmel

Įtraukiantys Carmel Cefai metodai

Straipsnyje pristačiau leidinyje „Europos sistema asmeninių, socialinių ir mokėjimo mokytis kompetencijų plėtojimui“ pateiktą teorinę medžiagą, skirtą asmeninių kompetencijų gilinimui, bei pasiremdama „Erasmus+“ projekte „MOV-UP“ įgyta patirtimi pateikiau pavyzdžių, kaip įtraukti tėvus į partnerystę ugdant tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atsparumą. Nors programa „Skrodimas per bangas“ parengta dar gerokai prieš prasidedant pasaulinei pandemijai, bet neprarado aktualumo šiomis dienomis, ji naudinga ir tėvams, ir mokytojams.

Cituoti šaltiniai

https://epale.ec.europa.eu/en/blog/adult-education-now-more-ever

https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC117987/jrc117987_lifecomp_technical_report.pdf

Plačiau apie prof. Carmel Cefai: https://www.um.edu.mt/profile/carmelcefai

Projektas „MOV-UP“ įgyvendintas remiant Europos Komisijai. Projekto svetainė: https://movup-project.eu/lt/

Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email
  • Elena Trepule portretas
    Atsparumas - labai aktuali emocinio intelekto kompetencija. Manyčiau, kad Lietuvoje ši kompetencija yra dar aktualesnė, nes nemenkai įsikerojęs įprotis kaltinti sunkią istorinę patirtį, okupaciją, valdžią, o bendrai paėmus - projektuoti savo nesėkmes į praeitį, trukdo gyvybingai priimti sunkumus, iššūkius ir juos nugalėjus kurti naujas patirtis. Atsparumo įpročiai padeda atsistoti, nusipurtyti negandų, nesėkmės ar nuoskaudų dulkes ir drąsiai žengti pirmyn. Kaip nuostabu, kad vis daugiau apie tai kalbama, rengiami įrankiai dirbti su suaugusiais, pedagogais, tėvais, vaikais.