Rugsėjo mėnuo „EPALE“ platformoje buvo skirtas raštingumo temai. Šio mėnesio 8-ąją dieną pasaulyje švenčiama tarptautinė raštingumo diena, kviečianti atkreipti dėmesį į jaunimo ir suaugusiųjų raštingumo svarbą. Dauguma iš mūsų raštingumą suvokiame kaip savaime suprantamą ir įprastą reiškinį, tačiau iš tiesų įvairiose pasaulio valstybėse žmonės yra pasiekę labai nevienodą raštingumo lygį.

2015 metais pasaulyje gyveno 734 milijonai suaugusiųjų, negebančių skaityti ir rašyti. 2015 metų duomenimis mažiausiai raštingi pasaulyje yra Indijos gyventojai. Čia gyvena 259 milijonai neraštingų suaugusiųjų (35,33 % viso pasaulio neraštingųjų). Pakistane, Bangladeše, Kinijoje ir Nigerijoje iš viso yra 59,85 %  pasaulio neraštingų gyventojų. Raštingiausi suaugusieji (vyresni nei 15 metų asmenys, kurie gali suprasti, skaityti ir rašyti nesudėtingus tekstus kasdieninio gyvenimo temomis bei atlikti paprasčiausius aritmetinius veiksmus) gyvena Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (Šiaurės Korėjoje) – 100 %, toliau seka Uzbekija, Latvija, Estija ir Lietuva – 99,8 %. [1]

Taigi, lietuviai patenka į penketuką raštingiausių pasaulio tautų. Tačiau, ar tikrai nebeturime kur tobulėti? Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat plečiasi raštingumo sąvoka. Šiandien raštingumą suvokiame ne tik kaip skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius. Šiuolaikiniame skaitmeninių technologijų, nuolat kintančiame ir kupiname informacijos pasaulyje raštingumas suprantamas kaip gebėjimas suprasti, interpretuoti, kurti ir bendrauti. Ypatingai svarbus tampa kompiuterinis, skaitmeninis raštingumas. PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) tyrimas atskleidė, kad būtent problemų sprendimas technologijų pagalba yra mažiausiai išplėtota įgūdžių sritis Lietuvoje. Suaugusiųjų, neturinčių jokios darbo kompiuteriu patirties arba elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, o taip pat suaugusiųjų, pademonstravusių žemiausią įgūdžių lygį sprendžiant problemas technologijų pagalba, dalis Lietuvoje viršija visų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį ir yra tarp didžiausių procentinių dalių, panašiai kaip Turkijoje, Čilėje bei Graikijoje[2].

Skaitmeninis raštingumas, žinoma yra aktuali problema visame pasaulyje. Todėl šių metų tarptautinę raštingumo dieną UNESCO kvietė skirti skaitmeniniam raštingumui, siūlydami diskutuoti tema „Raštingumas skaitmeniniame pasaulyje“. Galima pasakyti, kad dabarties pasaulyje visi įgūdžiai lavinami pasitelkiant skaitmenines technologijas, ne išimtis ir raštingumo ugdymas. Siekiant sumažinti nelygybę bei atotrūkį tarp skirtingų raštingumo lygių, renginių metu buvo kviečiama akcentuoti iššūkius ir galimybes, su kuriais susiduriama skatinant raštingumą, pasitelkus skaitmenines technologijas.

Kodėl svarbu pasitelkti skaitmenines priemones? Šių dienų pasaulyje skaitmeninės technologijos suteikia žmonėms visai kitokias tobulėjimo galimybes visose gyvenimo srityse: greičiau pasiekiama informacija, platesnės darbo galimybės, įvairesnis ir platesnis bendravimo ir bendradarbiavimo tinklas, lengviau pasiekiamos žinios. Tie, kam skaitmeninės technologijos yra neprieinamos, kam trūksta žinių, kaip jomis naudotis tampa vis labiau atsiskyrę nuo šiuolaikinės visuomenės.

Kaip mokydami suaugusiuosius įvairių dalykų galėtume juos kartu mokyti kompiuterinio raštingumo ir skatinti mokymosi procese naudoti skaitmenines technologijas? Kiekvienas andragogas turi savų mokymo metodų ir neabejotinai naudoja skaitmenines priemones. Taigi, besibaigiantis rugsėjo mėnuo – „EPALE“ raštingumo mėnuo – tai gali būti dar viena galimybė visiems pasidalinti patirtimi ir diskutuoti, kaip skatinti skaitmeninio raštingumo ugdymą mokymosi visą gyvenimą kontekste.