European Commission logo
Prisijungti Sukurti paskyrą
Galima pasirinkti kelis žodžius, atskiriant skiriamuoju kableliu

„Epale“ - elektroninė suaugusiųjų mokymosi platforma Europoje

Blog

Apie kultūrą, bendradarbiavimą ir naujas patirtis

TreeImage.
Indrė Adomaitienė

Kaip žinia, daugelis švietėjų dalyvauja įvairiuose projektuose, dalinasi patirtimi, džiaugiasi pasiekimais ir rodo padarytas nuotraukas, mezga kontaktus ir tobulėja. Tokiuose projektiniuose susitikimuose teko dalyvauti ir man. Juos įvardinčiau kaip labai pozityvią patirtį: esu anglų kalbos mokytoja, todėl tokių projektinių susitikimų metu turiu galimybę praktikuotis šią kalbą, pažįstu naujus žmones, aplankau nematytas šalis, gaunu įdomių užduočių – beveik rutina. Šįkart mano istorija šiek tiek kitokia. Į projektinį susitikimą pirmą kartą vykau kaip koordinatorė.

Projekto CHEST partneriai.

Ankstų šių metų spalio 9-osios rytą su kolege išsiruošėme į Lenkiją, Balstogės miestą, kuriame teko pabuvoti paauglystėje, kai lietuvių ir lenkų kultūriniai mainai apsiribojo miesto turgumi. Šįkart į šalį važiavau įvairesniais kultūriniais sumetimais, o konkrečiau – dalyvauti pirmajame „Erasmus+“ projekto CHEST „Kultūros ir gamtos paveldas yra Europos stiprybė ir lobis“ susitikime. Taip jau nutiko, kad pirmą kartą buvau įpareigota koordinuoti projektą, tad šio garbingo titulo auroje leidausi atstovauti savo šalį ir organizaciją.

Gerbiamieji, ar prisimenate bet kokį savo pirmąjį kartą? Vieni nukeliavote į mokyklą? Likote vieni nakvoti namuose? Vedėte savo pirmąją pamoką? Kilote lėktuvu? Leidotės siaubingos turbulencijos sąlygomis? Viskas apie tą patį. Kai labai norisi išdidžiai iškėlus galvą vandenyno bangoms trankantis į uolas po tavo kojom pasauliui įteikti savo laurų vainiką, o galiausiai tenka įsikibus to paties vainiko plūduriuoti niekingoje baloje.

Šį jausmą patyriau projektinio susitikimo metu, kai likę partneriai (Lenkija, Portugalija ir Turkija) jau senokai susibendravę kituose projektuose vienas kitą suprato neverbaliniu būdu sėkmingiau, nei aš ištarus tūkstantį žodžių (būtent tuomet supratau savo naujokų suaugusiųjų besimokančiųjų savijautą prisijungus prie senbuvių). Esu atkaklus žmogus, todėl įnirtingai broviausi į senbuvių kompaniją stengdamasi suprasti jų nežemišką kalbą, juk esu kalbininkė, mokytoja, turiu rasti moralinės integracijos būdą. Man kantriai talkino kolegė, mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Marija Jatkevič.

Bitės SMC atstovės.

Supratau, kad turiu prašyti pagalbos. Nusiėmiau savo laurų vainiką ir ėmiau nuolankiai klausinėti. Pripažinau savo menką patirtį ir kreipiausi į projekto partnerius: atleiskite, gerbiamieji, 125 puslapiai sutarties ir milijonas skaičių, ką visa tai reiškia? Esu įsitikinus, kad galiu nuveikti daug, bet man reikia jūsų pagalbos, nes neturiu atitinkamos patirties, padėkite jos įgyti. Man reikia išmokti jūsų bendravimo ir savitarpio supratimo kalbos, suprasti tuos nelemtus milijoną skaičių ir ženklelių. Jaučiu kaip lapas po lapo byra džiūvantis laurų vainikas, o mano kolegė bando jį sugaudyti, kad išlaikytume paskutinius pradedančiųjų orumo likučius...

Labai norėčiau užbaigti istoriją fejerverkų salve ir pranešti, kad staiga pasaulis sustojo ir ėmė suktis į mums palankią pusę. Tikra tiesa. Mes sulaukėme projekto partnerių pagalbos, ačiū jiems už kantrybę ir geranoriškumą. Tačiau, didžiausias darbas dar laukia. Mes stengsimės ir tikimės, kad mums pavyks. Mes mokysimės iš savo klaidų ir išmoksime. O laurų vainikas lai byra, galbūt nusipinsime naują po dviejų metų, kai, užbaigę projektą, būsime ne tik patyrusios projekto dalyvės, bet ir galėsime pagelbėti kitiems.

Planuojame darbus.

Projektinis susitikimas vyko įgyvendinant „Erasmus+“ projektą CHEST „Kultūros ir gamtos paveldas yra Europos stiprybė ir lobis“ (Nr. 2019-1-PL-01-KA204-065425).

Indrė Adomaitienė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro anglų kalbos mokytoja, projektų koordinatorė.

Likeme (0)