Informacijos gausa ir įvairovė, laiko bei kantrybės stoka (dažno suaugusiojo palydovas), daro besimokantį suaugusįjį reiklų ir išrankų.

Kaip perteikti žinias, patirtis, įgūdžius, kad besimokančiam būtų naudinga, įdomu, patrauklu ir pritaikoma praktikoje – didžiausias andragogo galvosūkis. Kita vertus, ir pačiam andragogui, kad galėtų sėkmingai dalintis, būtina periodiškai gauti profesinio balzamo – t. y. naujų žinių, patirties, įkvėpimo ir paskatinimo.

Gerą porciją minėto balzamo gavome būdami Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos ir jos partnerių konsorciumo nariu įgyvendinant „Erasmus+“ KA1 mobilumo projektą „Andragogo misija: suteikti besimokančiajam sparnus“. Vienas iš mobilumo vizitų vyko  Heidelbergo edukologijos universiteto Tęstinių studijų akademijoje  (Vokietijos Federacinėje Respublikoje).

 Puikiai visi žinome, kad dirbant su suaugusiais, ypatingas akcentas turi būti skiriamas besimokančiųjų turimos patirties išsiaiškinimui, mokymosi poreikių identifikavimui. Pastebėjau, kad tipinis klausimas mokymų pradžioje „ką norėtumėte šiandien sužinoti“, dažniau sukelia susierzinimą, pasimetimą, nei mokymosi poreikių įvardijimą. Vizito metu išbandytą mokymosi poreikių bei patirties išsiaiškinimo metodą „4 kampai“ neilgai trukus pritaikiau praktikoje ir gavau lūkesčius pranokusį rezultatą: seminaro dalyviai, keliaudami ratu nuo vieno konferencinio bloknoto lapo prie kito (lapai su skirtingais klausimais sukabinami skirtinguose auditorijos kampuose), aktyviai dalijosi savo mintimis tiek raštu, tiek ir žodžiu. Atlikdami šią užduotį dalyviai tuo pačiu artimiau susipažino, grupėje įsivyravo  draugiška, palaikanti atmosfera.

Nauja andragoginio balzamo sudedamoji dalis - gauta patirtis, kad suaugusiųjų mokymosi procesą rekomenduotina organizuoti „sumuštinio principu“. T. y. siekiant geresnio informacijos įsisavinimo, aukštesnės mokymosi motyvacijos, individualias užduotis svarbu kaitalioti su grupinėmis. Individualios užduotys gali trukti ne ilgiau kaip 20-30 min. (ilgiausiai 45 m.), grupinės užduotys – iki 90 min. Pirmomis sausio dienomis, tik po švenčių maratono, vedžiau mokymus vienai suaugusių grupei. Jau seminaro pradžioje dalyviai reflektavo besijaučiantys kiek pasyvūs, aptingę ir pageidaują geriau pasiklausyti, nei aktyviai veikti. Ko gero, galima nuspėti - seminaro užduotys buvo pateiktos „sumuštinio principu“. Ir ką gi: po 8 mokymosi valandų dalyviai patys buvo nustebę, kad pavyko „išsijudinti“, o darbo dienos pabaigoje jaustis netgi energingai ir pakylėtai.

Kursų Heidelberge dėstytoja Veronika Strittmatter – Haubold atkreipė dėmesį ir į grupinio kontrakto (arba grupės taisyklių) nustatymo svarbą. Tokių taisyklių gali būti ne daugiau kaip 3 ir jos nustatomos paprasčiausiai dalyviams užduodant klausimą „Kas jums padėtų čia mokytis?“ Beje, su suaugusiais, kaip ir su mokiniams, labai svarbu aptarti taisyklių laužymo pasekmes – kitaip, taisyklės neveiks.

Galiausia, kertinis andragogikos balzamo ingredientas - refleksija mokymosi pabaigoje. Ji gali būti organizuojama gana paprastai ir kūrybiškai, pavyzdžiui, taikant metodą „Aš turiu klausimą“. Dalyviai ant lapelių užrašo vis dar kirbantį klausimą mokymosi tema, lapelius sudeda į kepurę, gerai išmaišo, o tada kiekvienas ištraukia po lapelį ir atsako į jame užduotą klausimą. Pastebėjau, kad toks būdas  ne tik leidžia įvertinti, kiek mokymosi dalyviai įgijo žinių, ką reikia pakartoti ar patikslinti, bet ir įgalina besimokančius suaugusius patiems aktyviai ieškoti atsakymų.

Gyvenant ir dirbant nuolatinės kaitos sąlygomis,  profesinio balzamo receptas taip pat turi būti nuolat atnaujinamas: besimokančiam suteikti sparnus gali tik juos turintis.

Mokymuose dalyvavo, andragogikos balzamą „gėrė“, namo parsivežė ir su kitais juo dalinasi Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos,  Panevėžio rajono švietimo centro, Kauno rajono švietimo centro, VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo institutas“, ir  Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos andragogės.

Straipsnio autorė  Reda Kunickienė, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė

Projektą finansuoja Europos Komisija. Šiame dokumente pateikiama informacija ir požiūriai yra autoriaus (-ių) duomenys ir nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę. Nei Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, nei jų vardu veikiantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už juose esančios informacijos naudojimą.