chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Piattaforma elettronica per l'apprendimento degli adulti in Europa

Blog

Mūsų lyderiai. Interviu su Ona Sakalauskiene: „Didžiausias turtas man – žmonės ir bendravimas su jais“.

31/01/2020
di Inga Jagelavičiūtė
Lingua: LT

Nepailstanti, nuolat gerą nuotaiką spinduliuojanti andragogė, Marijampolės TAU vadovė, Ona Sakalauskienė pokalbio metu garsiai susimąsto: „Didžiausias turtas man – žmonės ir bendravimas su jais“.

Pokalbį pradėti norisi nuo vieno iš Jūsų veiklos įvertinimo ir gražaus apibendrinimo. 2019 metais pelnėte Lietuvos suagusiųjų švietimo asociacijos įsteigtą „Metų andragogo“ titulą. Ką šis apdovanojimas reiškia Jums?

Nesinori girtis, tačiau įvairių apdovanojimų per ilgus pedagoginio darbo metus turiu daug. Visgi, kiekvienas įvertinimas yra labai svarbus. Tai yra dėmesys, savanoriško darbo įvertinimas, kurio negalima pamatuoti ar pakeisti materialia išraiška. Priimti „Metų andragogo“ titulą yra malonumas, garbė ir, žinoma, įpareigojimas toliau dirbti. Savanoriškas darbas man įprastas, nes šalia tiesioginio darbo mokykloje, o vėliau kolegijoje, visada turėjau kokią nors visuomeninę veiklą. Ir sakyčiau – visada sėkmingą. Įžengus į gyvenimo devyniasdešimtmetį kartais pagalvoju, kad sunku, bet, kita vertus, sunkumų nebijau. Mane sukrėtė ir užgrūdino išgyventa  vaikystėje tremtis, bet dėkoju likimui, kad taip nugyvenau gyvenimą. Nieko nekeisčiau, jei galėčiau pakartoti savo kelią.  

Vadovaujate Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetui, kodėl kilo mintis steigti TAU?

Pradžia buvo sunki, bet įdomi ir vertinga. Marijampolės „Bočiai“ nuvyko į Kauną koncertuoti trečiaamžininkams. Tuomet Jų vadovei Janinai Jasiulaitienei kilo mintis, kad TAU reikalingas ir mūsų mieste. Mes buvome kolegės, Janina pažinojo mane kaip nepalaužiamą aktyvistę ir pakvietė dirbti kartu. Kreipėmės pagalbos į Marijampolės kolegijos direktorių Sigitą Valančių. Buvo išsiųstas prašymas Vilniaus Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėjui gerontologui Medardui Čobotui. Po kelių savaičių (tai buvo prieš 15 metų) gavome gerbiamo Medardo Čoboto raštą, kad galime pradėti dirbti, kaip Vilniaus TAU filialas Marijampolėje. Po dviejų metų savo veiklas atskyrėme ir pradėjome dirbti savarankiškai.

Kaip pavyko suburti bendraminčius ir įkvėpti juos veiklai?

Pati esu energinga, veržli, nestokoju humoro jausmo ir mėgstu bendrauti. Gal dėl to aplinkui mane buriasi būtent tokie žmonės. Mūsų Sveikos gyvensenos fakultetui vadovauja gydytoja, Dvasinio tobulėjimo – kunigas. Visi kiti fakultetų vadovai mano buvę kolegos iš paskutinės darbovietės, Marijampolės kolegijos. Aš juos pakviečiau dirbti – o jie neatsisakė. Visi kupini idėjų, nuolat turi įvairių pasiūlymų, aktyviai dirba ir yra tikri universiteto patriotai.

Smagu į savo būrį priimti ir jaunąją kartą. Po andragogikos studijų praktikos mūsų TAU liko dirbti Aušrinė Česnulienė. Dirbame kartu ir mokomės viena iš kitos. Vyksta gražus bendradarbiavimas tarp kartų. Vertinu jaunimo žinias ir įgūdžius. Kai kuriose srityse jie jau turi tikrai daugiau kompetencijų, imlumo, išmonės negu mes. Todėl bendras darbas labai įdomus.

Kelionėse su bendraminčiais

Lietuvoje TAU veikla tikrai aktyvi ir pastebima. Kaip Jums atrodo, kodėl žmonės renkasi lankyti TAU?

Šiuos mokslo metus spalio 1-ąją mūsų TAU pradėjo 753 senjorai. Turime 14 fakultetų. Prisimenu, kad Kauno technologių universiteto absolventei M. B. atlikus tyrimą ir apklausus senjorus paaiškėjo, kad daugiau nei 50 procentų jų lanko fakultetus dėl galimybės bendrauti. Juk didelė dalis senjorų yra vieniši. Tai nebūtinai reiškia, kad neturi šeimos. Tiesiog vaikai ir anūkai turi savo gyvenimus užsienyje ar kituose Lietuvos miestuose. Žmogus pareina namo ir lieka vienas. Pati tai patiriu. Todėl labai natūralu, kad tie, kam nepatinka užsidaryti vienam namuose, ieško bendravimo galimybių. Yra tokių, kurie praveria TAU duris ryte ir išeina tik vakare, nes lanko kelis fakultetus, dalyvauja įvairių ansamblių veikloje. Užsiėmę jie tampa laimingesni, labiau savimi pasitiki, visą laiką atnaujina žinias, įgyja šiam laikmečiui aktualios informacijos. Man labai smagu, kai senjorai padeda anūkams ruošti namų darbus. Laimingi ir aktyvūs, keliaujantys, gyvenantys savą gyvenimą jie yra įdomesni, išauga autoritetas vaikų ir anūkų akyse.  

Apžvelgdama TAU veiklą, kuo norėtumėte pasidžiaugti? Kuo labiausiai didžiuojatės?

Didžiausias džiaugsmas ir geriausias įvertinimas, kai išgirsti gerą žodį apie TAU veiklą iš pačių studentų. O veiklos, kuria galima didžiuotis tikrai gausu. Į mūsų organizuojamas keliones greitai nebelieka laisvų vietų. Keliaujame po Lietuvos dvarus, o į užsienio valstybes per penkiolika metų vykome jau 80 kartų. Šiuos Naujus metus pasitikome su kolegomis Varšuvoje. Tolimiausi mūsų draugai – portugalai, kurių į TAU jubiliejinę šventę žada atskristi net 22.

Mūsų meno kolektyvai „Jaunystės aidas“ ir „Gija“ garsina Marijampolę ir Lietuvą tarptautiniuose konkursuose laimėdami pagrindinius prizus ar prizines vietas.

TAU žmonės labai aktyvūs. Mes visame mieste įnešam šurmulio. Jau 11 metų Marijampolės gimdymo namuose organizuojame akciją „Mama mamai“. Močiutės surenka savo anūkų, proanūkių dar gerus bet nenaudojamus daiktus, primezga batukų ir kojinaičių. Visi kartu gausiai dalyvaujame miesto švaros akcijose. Gal todėl ir miestas, ir jo valdžia, pradedant meru ir baigiant administracijos darbuotojais mus vertina ir remia. Turim išskirtines darbo sąlygas, puikias erdves. Vien iš nario mokesčio negalėtume taip sėkmingai dirbti.

Smagu dalyvauti projektinėje veikloje. Šiuo metu kartu su Marijampolės profesinio rengimo centru, partneriais iš Latvijos ir Suomijos įgyvendiname Nordplus Adult programos finansuojamą projektą „Iš praeities į ateitį“. Renkame informaciją, mokomės, kaip mūsų protėviai iš paprastų produktų gamino maistą senovėje.

Ypatingai pasidžiaugti norisi ir į mūsų TAU atvykstančiais svečiais. Sulaukėme prezidentės Dalios Grybauskaitės, tuo metu būsimo prezidento Gitano Nausėdos, Europos parlemento narių. Mums paskaitas skaitė ir Vytautas Juozapaitis, ir Benas Lyris, Gian Luka Demarko ir kiti. Nijolė Narmontaitė, Eugenijus Skerstonas, Algirdas Toliatas yra mūsų nuolatiniai svečiai.

Marijampolės TAU

Visą gyvenimą esate mokytoja. Ką galėtumėte ar norėtumėte pasakyti  jaunimui, svarstančiam apie šią profesiją?

Aš 48 – rius metus dirbau įvairiose mokyklose, kolegijoje. Mano vyras taip pat buvo mokytojas. Niekam ne paslaptis, kad mokytojų atlyginimai nebuvo stebuklingi, o geresnio gyvenimo norėjosi. Ir knygų, ir į teatrą, ir į kelionę. Todėl mes derinom darbą ryte ir vakare. Dirbom tiek dieninėse mokyklose, tiek vakare su suaugusiaisiais. Nereikia bijoti darbo. Mane labai jaudina neigiama prasme, kai išgirstu jaunus žmones kalbant, kad niekur neįstojau – tai stosiu į edukologijos universitetą. Mano manymu, negali būti mokytoju, jei neturi pašaukimo. Susitikimuose su abiturientais nuolat jiems kartoju – mokytojo profesiją rinkitės tik tie, kas mylite žmones, turite noro padėti, bendrauti, nebijote sunkaus darbo. Jis tikrai tampa lengvesnis, jei yra mylimas. Man niekada nebuvo sunku, visada mokėjau valdyti klasę, sudominti mokinius, nes visais laikais jų įvairių buvo. Gal mane Sibiras užgrūdino. Pati į mokyklą ten eidavau dešimt kilometrų, labai vertinau mokymosi reikšmę.  Gal iki šiol sugebu tai perteikti ir kitiems.

Ar Jūs pati vis dar mokotės?

Aš visada mokausi kartu su savo trečiaamžininkais ir labai džiaugiuosi. Turiu rodyti pavyzdį. Tai ką mes žinojome – jau  praeitis. Viskas nuolat keičiasi, o mes gauname pačią naujausią informaciją. Kaip aš galėčiau nedalyvauti paskaitose, kai jas skaityti atvyksta garbūs Lietuvos žmonės. Viena vertus, įdomu jų klausytis, kita vertus – būtina rodyti žmogui dėmesį, palaikyti ir puoselėti bendravimą. Gal todėl mums pavyksta pasikviesti tiek įdomių svečių, kad niekada jų nepamirštu ir po viešnagės Marijampolės TAU. Kai kurie iš jų tapo mūsų draugais ir atvažiuoja čia ne po vieną kartą. Manau, mūsų darbe ypatingai svarbu nepamirši puoselėti žmogiškus santykius.

Marijampolės TAU

Tinklaraščio autorė - Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė, suaugusiųjų švietime dirba nuo 2002 metų. Įgijusi istorijos bei anglų filologijos bakalauro ir edukologijos magistro laipsnius. Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos (LSMCVA) valdybos narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė. „Epale“ ekspertė Vilniaus apskrityje.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Ritratto di Aušrinė Česnulienė
    Mano patirtis dirbant suaugusiųjų švietimo srityje bei gyvenimas su Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto veiklomis prasidėjo prieš 8-erius metus. Tiek metų graži draugystė mane sieja su TAU direktore Ona Sakalauskiene -  drauge dėl bendro tikslo dirbame nuo 2012-ųjų, o pati Onutė mūsų duetą įvardina taip: "jaunystė ir patirtis", kadangi tarp mudviejų yra 50 metų skirtumas!
    Galiu tik patvirtinti kiekvieną interviu ištartą žodį ir nuo savęs pridėti, kokia atsidavusi organizacijai yra Onutė. Esu garantuota - ji atsikelia ir užmiega su mintimis kaip patobulinti Universiteto veiklą, kokį projektą parašyti, kokį lektorių pakviesti ar kokią įdomią išvyką suorganizuoti.
    Energinga, turinti vis naujų puikių idėjų, daug patirties, pozityvumi bei gebanti suburti žmones - tokia yra mūsų TAU direktorė. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę dirbti, bendrauti ir mokytis iš šio puikaus žmogaus!