chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - e-Platforma za obrazovanje odraslih u Europi

Vijesti

Apie finansinį raštingumą – iš pirmų lūpų

12/03/2018
Jezik: LT

/lt/file/genovaite-apie-finansini-rastingumaGenovaitė apie finansinį raštingumą

Savo profesine patirtimi pasidalino Genovaitė Varnagirienė, kuri daugiau nei 40 metų dirbo bankinėje sistemoje. Šiuo metu ponia Genovaitė Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete su bendraminčiais gilina anglų kalbos žinias. Šypsodamasi ji sako, kad jai gera prisiminti tuos praėjusius metus ir kartu pasidžiaugti, kaip keitėsi žmonių finansinis raštingumas.

Genovaitė paaiškina, kad tapti finansiškai raštingu - tai išmokti teisingai naudoti savo turimas lėšas ir turtą. Ką reiškia teisingai naudoti? Tai priklauso nuo žmogaus atsakingo noro pasverti, pamatuoti finansines galimybes lūkesčiams įgyvendinti. Vertėtų tvarkingai elgtis su pinigais. Kokios bebūtų pajamos, ne daugiau 80 proc. turėtų būti išleidžiama vartojimui ir bent 20 proc. turėtų būti taupoma ateičiai. Turimas nekilnojamas turtas naudojamas pagal poreikį, o kita jo dalis nuomojama arba parduodama. Išėjus į užtarnautą poilsį, sumažėjus pajamoms, gyvenimo kokybė neturi nukentėti. Jei mes mokame rašyti be klaidų - turime galimybę bendravimui, o finansinis raštingumas mus apsaugos nuo skaudžių pasekmių.

Paprastai manoma, kad galvojimas apie pinigus, sąskaitas, finansinius planus neretai pakerpa paukštėms - moterims - sparnus, ir gulbė virsta višta (juokiasi pašnekovė). Arba, kad indėliai, investicijos, akcijos obligacijos, birža turi dominti tik tuos, kurie turi milijoną. Bet visuomenė, technologijos, kaip ir gamta - sparčiai keičiasi. Šiandien nematome eilių bankuose, beveik kiekvienas senjoras šiandien turi mokėjimo kortelę, interneto banką ir atlieka atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, savarankiškai atideda dalį lėšų taupymui bei atlieka kitas bankines operacijas.

Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje daugėja žmonių, susiduriančių su finansinėmis problemomis. Dėl šios priežasties vis dažniau kalbama apie finansinį raštingumą ir jo svarbą. Galiu teigti, kad nepakankamas žmonių finansinis raštingumas ir Lietuvoje yra didelė problema. Finansinio raštingumo stoka trukdo efektyviai naudotis finansinėmis paslaugomis: riboja ilgalaikio taupymo galimybes, lemia nemokumą ir atveria kelią nesąžiningoms sutarčių sąlygoms ir apgaulėms. Lietuvoje informacijos apie asmeninius finansus trūksta. Gyventojai nežino, kaip užsitikrinti finansinį saugumą, racionaliai derinti išlaidas ir pajamas, taupyti, atsakingai skolintis, investuoti atliekamus pinigus, planuoti savo biudžetą.

Finansinių klausimų išmanymas naudingas visų amžiaus tarpsnių žmonėms nepriklausomai nuo to, kokias jie pajamas gauna. Mokyklose nuo mažiausių turėtų būti praktiniai užsiėmimai žaidimų forma ir vėliau ekonomikos pamokos, kad jaunuoliai būtų ugdomi kokios galimybės pinigus užsidirbti ir kaip juos valdyti. Lai tai būna virtualūs pinigai, bet šios žinios leistų jaunuoliams išėjusiems studijuoti nepatirti diskomforto kasdienybėje.

Genovaitė Varnagirienė linki išmaniai valdyti savo asmeninį biudžetą. Ji ragina būti novatoriškais, stebėti ir įsivertinti technologines galimybes, kurios padės sutaupyti laiko, pinigų ir turėti geras emocijas kasdienybėje. Ponios Genovaitės teigimu, finansinis raštingumas padės išvengti skaudžių finansinių išgyvenimų brandžiame amžiuje ir tuo pačiu leis būti žvalesniais bei sveikesniais.


Straipsnio autorė Aušrinė Česnulienė, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro darbuotoja, Neformaliojo suaugusiųjų mokymo koordinatorė Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete. Suaugusiųjų švietimo srityje dirba nuo 2012 metų. Įgijusi edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistro laipsnius. Nuo 2016 m. „Epale” komandos narė, ekspertė Marijampolės regione. 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn