Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas nustato savanoriškos veiklos ypatumus, principus, organizavimo tvarką, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus. Įstatymas apibrėžia reikalavimus savanoriui. Asmuo nuo 14 metų amžiaus gali tapti savanoriu ir neatlyginamai atlikti visuomenei naudingą veiklą, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.

Kai kuriose Europos sąjungos šalyse savanoriška veikla turi senas, gilias tradicijas ir yra gana populiari. Kitose šalyse savanoriška veikla tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius.

Savanoriu tampama ne  dėl piniginio atlygio ar pripažinimo. Savanoriu tampama dėl noro keisti situaciją, būti naudingu, reikalingu; dėl noro daryti gerus darbus.  Socialinė atsakomybė dažnai yra savanoriškos veiklos varomoji jėga. Empatija ir sąmoningumas – neatsiejama dalis.  Savanoriška veikla vienija, nes jos metu siekiama bendro tikslo. Vykdant savanorišką veiklą užmezgami ryšiai, jaučiama sąsaja su bendruomene, su problema ir tos problemos sprendimu. Savanoris tiki tuo, ką daro ir ko siekia.

Kiekvienas savanoris kuria savo savanorystės apibrėžimą ir savo savanorystės istoriją. 

Žaviuosi jaunimu su negalia, kurie aistringai ir prasmingai įsijungia į savanorišką veiklą. Savanoriai su negalia atlieka savanorišką veiklą tapdami didesniais už save pačius.

Leiskite supažindinti su keletu iš jų:

Ričardo aistra – naminiai gyvūnai.  Jis – Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris. Švelnus katės murkimas sukelia stiprų emocinį atsaką Ričardui. Ypatingai judrus, vietoje nenustygstantis vaikinas renkasi bendravimą su pačiomis tingiausiomis ir lėčiausiomis katėmis. Šis bendravimas sukuria pusiausvyrą ir besąlyginį pasitikėjimą. Buvimas šalia gyvūno Ričardui padeda kontroliuoti savo hiperaktyvumą, nuramina, atpalaiduoja. Vaikinas vertina  žinojimą, kad tai, ką jis daro, yra svarbu nuo jo priklausančiam gyvūnui. Į Karšinaukos kaimą, aplankyti savo dragų, Ričardas vyksta kaip į didelę šventę.

„Man patinka kiekviena minutė, kurią praleidžiu būdamas savanoriu.“ – teigia Ričardas

Žmogus su negalia kartais nesąmoningai yra linkęs užsisklęsti nuo visuomenės ir užstrigti rutinoje. Savanoriška veikla gali padėti ištrūkti iš rutinos ir sukurti pilnatvės jausmą. Savanoriška veikla padeda susirasti naujų pomėgių. Pasitenkinimo jausmas padeda sumažinti įtampą bei atveria naujas galimybes.

Robera –nuostabių rankdarbių meistrė. Savanoriška veikla ir rankdarbiai yra merginos mokymosi ir saviraiškos priemonė. Jos savanoriškos veiklos istorija Italijoje įkvepia ir motyvuoja. Kviečiu pažiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=q6UWLC1fUPc Kai pomėgiai ir ypatingi gebėjimai integruojami į savanorišką veiklą, rezultatai yra abipusiai naudingi ir puikūs.

Po savanoriškos veiklos Italijoje, Roberta tapo savanore Panevėžio globos namuose.

„... patinka senelių šypsenos, kuriomis jie mane pasitinka."  – teigia Roberta

Adolis- savanoris „maisto banke. Tai nėra klasikinis modelis, kai neįgalieji padeda stokojantiems. Tačiau tai yra puikus pavyzdys, kai silpnasis tampa stipriuoju ir gali būti svarbus, reikalingas ir tiesiog nepakeičiamas.

Duoti yra toks pat svarbus ir geras dalykas, kaip ir gauti. Pats gražiausias jausmas, kai darai gerus darbus  „Maisto bankas“ rūpinasi  žmonėmis. Man tai svarbu –rūpintis kitais.“ – teigia Adolis.

Savanoriška veikla yra puiki priemonė atrasti savo stiprybes ir išsiugdyti naujų įgūdžių. Svarbu išdrįsti veikti  ir viskas puikiai pavyks. Niekada ne per vėlu mokytis naujų įgūdžių ir papildyti savo žinias. Savanoriškoje veikloje įgyti įgūdžiai gali praversti profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

Savanoriška veikla neturi sienų. Samanta buvo išvykusi į Ispaniją, Kataloniją. Mergina padėjo asmenims, turintiems didesnę negalią nei jos pačios. Mergina tiki, kad geri darbai turi sniego gniūžtės efektą, kai   kažkas mažo ar nereikšmingo įgauna pagreitį ir tampa dideliu ir pramingu.

„Savanoriška veikla man reiškia tai, kad aš ištiesiu ranką padėti tam, kuris nori paimti mano ranką. Aš tikiu, kad po to jie savo rankas ties kitiems. Ir taip be gali ir be pabaigos.“ – teigia Samanta.

Aistė – socialinio verslo „Solidarumo kava“ savanorė. „Solidarumo kava“ tai iniciatyva, keičianti visuomenės požiūrį į asmenį su intelekto negalia ir suteikiantis unikalią galimybę jaunimui su negalia dirbti. „Solidarumo kava“ gina neįgaliųjų teises į darbą ir mokymąsi visą gyvenimą. Pagrindinės „Solidarumo kavos“ veiklos kryptys: neįgaliųjų kaip lygiaverčių bendruomenės narių įtraktis, nuolatinių socialinių santykių palaikymas, vienodų mokymosi sąlygų sudarymas, galimybių neįgaliesiems atlikti įvairius socialinius vaidmenis suteikimas, priklausomybės nuo kitų žmonių mažinimas. Aistės savanoriškos veiklos idėja –  galiu būti stipresnė už negalią ir kitiems įrodyti, kad galiu.

„Esu labai drovi, todėl apsisprendimas, kad noriu dirbti savanoriškai su kasos aparatu akis į akį su daugybe naujų žmonių, buvo vienas iš drąsiausių dalykų, kuriuos, manau, esu kada nors padariusi. Prireikė šiek tiek laiko, kol pripratau, ir daug vadovų bei klientų paskatinimo ir palaikymo. O dabar man tai be galo patinka!“ – teigia Aistė.

Savo apsisprendimą savanoriai dažniausiai motyvuoja noru padėti, prisidėti, veikti ir keisti pasaulį. Niekas negali išspręsti visų pasaulio problemų, bet padaryti, tai, ką galiu padaryti, yra puikus jausmas. Savanoriška veikla suburia įvairius žmones iš įvairių socialinių sluoksnių. Bendra veikla su skirtingais žmonėmis – puikus būdas lavinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Savanoriška veikla suteikia neįtikėtiną galimybę užmegzti ryšius, ilgalaikius asmeninius ir profesinius santykius. Niekada negali žinoti, su kuo sutiksi ar ką naujo išmoksi ir kokią įtaką tai gali turėti tavo gyvenimui.

Savanoriaudama Italijos žmonių su negalia kooperatyve, Kristina pirmą kartą pabandė dirbti žemės ūkio darbus.

„Rūpinimasis asiliukais man be galo patiko. Iki šiol maniau, kad jie yra užsispyrę ir nedraugiški. Dabar žinau, kad jie yra labai geri pagalbininkai ir puikūs terapeutai žmogui su negalia“ – teigia Kristina.

Ugnė tris savaites savanorišką veiklą vykdė neįgaliųjų valgykloje. Mergina išmoko daug maisto ruošimo subtilybių, kurias puikiai pritaiko savo kasdienybėje. Savanoriška veikla visada yra naudinga pačiam savanoriui.

„Atrodo, kad padariau kažką svarbaus ir tai padeda stiprinti mano pasitikėjimą savimi. Štai ką man reiškia savanorystė“  – teigia Ugnė.

 Visu šiuos savanorius vienija septynios vertybės ir stiprybės, kurias jie įvardijo:

Smagu būti didesniu už patį save!!!

Pasaulis bus gražesnis ir turtingesnis jei jame bus daugiau savanorių, savanoriškos veiklos ir bendruomeninių paslaugų tiems, kam reikia pagalbos.

Pabandykime! Daug smagiau duoti, nei imti.

 

Literatūros sąrašas: 

1. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas  ( 2011-06-22 Nr. XI-1500) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.402802

 

Lina Trebienė, Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė