chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - ríomhArdán d’Fhoghlaim Aosach san Eoraip

Acmhainn

Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas

Teanga: LT

Postáilte ag Jurgita MELAIKIENE

Raštingumo terminu apibrėžiamas gebėjimas skaityti ir rašyti. Vartojama ir platesnė raštingumo sąvoka, reiškianti nusimanymą tam tikroje srityje. Sveikatos raštingumas suprantamas kaip gebėjimas ieškoti ir suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą.

Tad ar mes išprusę sveikatos srityje? Iš kur lietuviai gauna informaciją apie sveikatą? Kokie pagrindiniai šaltiniai? Televizija, sveikatos priežiūros specialistai, spauda, internetas, o gal draugų ir pažįstamų patarimai?

Vyrai ar moterys, jaunimas ar vyresnio amžiaus  žmonės daugiau domisi sveikatos tematika? Ar gaunama informacija suprantama ir nulėmė pozityvius sveikatos elgsenos pokyčius, tokius kaip sveikiau maitintis, mankštintis, metė rūkyti ir kt.

Skiriami trys sveikatos raštingumo lygiai: funkcinis, interaktyvusis ir kritinis. Funkcinis sveikatos raštingumas – tai pakankami skaitymo ir rašymo įgūdžiai, reikalingi kasdieniame gyvenime. Jie atspindi tradicinio sveikatos mokymo rezultatus ir remiasi faktine informacija apie sveikatos veiksnius ir sveikatos sistemos paslaugas (informacinių atmintinių leidimas, tradicinis visuomenės švietimas, pacientų mokymas). Interaktyvusis sveikatos raštingumas – aukštesnio laipsnio raštingumo įgūdžiai, įgalinantys veikti nepriklausomai, remiantis įgytomis žiniomis ir patarimais (šiuolaikinių mokyklų sveikatos mokymo programos, ugdančios asmeninius ir socialinius įgūdžius). Kritinis sveikatos raštingumas – aukščiausio laipsnio pažinimo ir socialiniai įgūdžiai, leidžiantys kritiškai vertinti ir kūrybiškai panaudoti sveikatos informaciją asmens ir bendruomenės pajėgumams didinti, veikiant socialinius, ekonominius ir aplinkos sveikatos determinantus. Koncepcinis sveikatos raštingumo modelis sudarytas iš trijų sveikatos raštingumo sudedamųjų dalių: sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo, bei iš keturių aktualios informacijos apdorojimo etapų: gauti, suprasti, įvertinti ir pritaikyti.

Tyrimo tikslas ‒ įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų gebėjimus ieškoti ir suprasti perduodamą sveikatos informaciją ir jos įtaką pozityviems sveikatos elgsenos pokyčiams.

Tiriamąjį kontingentą sudarė suaugę visų dešimties Lietuvos apskričių 18-os savivaldybių (Lazdijų, Varėnos, Kauno, Prienų, Šilutės, Šakių, Vilkaviškio, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Pakruojo, Pagėgių, Šilalės, Plungės, Ignalinos, Ukmergės rajonų ir Alytaus miesto) gyventojai. Atlikta anoniminė pirminės sveikatos priežiūros centrų lankytojų ir sveikatos mokymo renginių dalyvių, sutikusių užpildyti anketas, apklausa.

Pagrindiniai Lietuvos gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai – televizija, sveikatos priežiūros specialistai ir spauda. Juos sparčiai vejasi internetas, kuris yra pagrindinis jaunesnio amžiaus asmenų sveikatos informacijos šaltinis. Daugelis respondentų naudojasi keletu informacijos šaltinių (vienas respondentas vidutiniškai naudojosi 3 informacijos šaltiniais). Beveik pusei respondentų būna sudėtinga suprasti sveikatos priežiūros specialistų sveikatos patarimus, trečdaliui apklausos dalyvių sudėtinga suprasti televizijos ir radijo laidas, sveikatos priežiūros įstaigų platinamas atmintines, todėl jie priversti kreiptis pagalbos į šeimos narius, draugus ar medicinos darbuotojus. Dažniau sveikatos informacijos nesupranta vyrai, vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, nedirbantys, blogiau savo sveikatą įvertinę respondentai. Beveik pusė respondentų nurodė, kad gauta sveikatos informacija nulėmė pozityvius jų sveikatos elgsenos pokyčius. Moterys, vyresnio amžiaus, dirbantys, blogiau savo sveikatą įvertinę respondentai dažniau pasinaudojo gauta sveikatos informacija pozityviems sveikatos elgsenos pokyčiams pasiekti (ėmė sveikiau maitintis, mankštintis, metė rūkyti ir kt.). Respondentai, įvertinę savo sveikatą kaip blogesnę nei vidutinė, turi 2,3 karto didesnį pozityvių elgesio pokyčių šansą nei asmenys, įvertinę savo sveikatą kaip geresnę nei vidutinė. Siekiant pagerinti gyventojams teikiamos sveikatos informacijos efektyvumą reikia daugiau dėmesio skirti šios perduodamos informacijos turinio suprantamumui, tinkamo informacijos šaltinio pasirinkimui, priklausomai nuo gyventojų, kuriems ši informacija skirta, amžiaus, išsilavinimo, užimtumo bei sveikatos būklės.

Úda(i)r Acmhainne: 
Zenonas Javtokas
Romualdas Sabaliauskas
Kęstutis Žagminas
Jolanta Umbrasaitė
Dáta foilsithe:
Dé hAoine, 5 Aibreán, 2013
Teanga an doiciméid
Cineál Acmhainne: 
Cás-Staidéar
Tír:
Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email