Kas yra solidarumas? Solidarus [pranc. solidare], veikiantis iš vien su kitais, draugiškas, susitariantis, sutinkantis.

Ar kiekvienas iš mūsų esame draugiški asmeniui su negalia, ar veikiame iš vien su juo? Kaip dažnai stabtelime ir nerūpestingai pasikalbame su intelekto negalią turinčiu žmogumi gatvėje, kavinėje, autobuse? Kiek daug žinome apie jo kasdienybę ar svajones? Ar dažnai matome šiuos žmones besidarbuojančius paslaugų sferoje? Kaip dažnai, išvydę šį žmogų, pagalvojame, kad jis yra likimo ar Dievo nuskriaustasis?

Daug klausimų, kurie verčia susimąstyti, o gal pasijusti nepatogiai. Negalia dar labai glaudžiai siejama su gailesčiu, užuojauta, pareiga padėti, paremti, sušelpti. Jau seniai kalbame apie neįgaliųjų įtrauktį (angl. inclusion), integraciją (angl. integration) į visuomenę, lygybę. Tačiau sėkmės istorijų dar nėra daug.

 Ar yra būdas geriau pažinti šiuos žmones, pabūti arčiau jų? Taip, šį būdą surado patys neįgalieji. Dalyvaudami Europos Sąjungos Europos solidarumo korpuso programoje ir padedami sumanių jaunimo darbuotojų penki proto negalią turintys jaunuoliai inicijavo projektą, gavo finansavimą ir sėkmingai įgyvendina savo idėją. Paulius, Kotryna, Roberta, Sandra ir Martynas keičia Panevėžio miesto bendruomenės požiūrį į negalią. Šie jauni žmonės įkūrė mažą, bet jaukią kavinukę, į kurią užsukti kviečia visus, nepabūgusius įveikti 83 laiptelius ir įkopti į penktą aukštą. Neįgalaus jaunimo verdama kava kvepia nuoširdumu, pasitikėjimu  ir meile. Čia laukiamas kiekvienas. Kavos puodelio kaina – nuoširdus pokalbis su proto negalios jaunimu. Tai naujas ir unikalus procesas, kai pas neįgaliuosius ateina miestelėnai ir smagiai laidžia laiką kartu. Mes tikime, kad Panevėžio miesto bendruomenės įtraukimas į neįgalaus jaunimo gyvenimą  padės griauti stereotipus, paskatins ir įgalins bendruomenę nuoširdžiai bendrauti ir suprasti vieniems kitus. Naujai užsimezgęs ryšys padės įgyti pasitikėjimo vieni kitais, skatins proto negalios asmenų integraciją, kuri vis dar sunkiai įgyvendinama Lietuvoje ir kuri yra viena iš svarbiausių siekiamybių Europos Sąjungoje.

Jaunuolių dienos centras įsikūręs pačiame Panevėžio miesto centre, Kranto gatvės 16 name. Savo veiklos metus skaičiuojame nuo 1996-tųjų. Tačiau miesto bendruomenėje esame nepakankamai gerai matomi ir girdimi. Galbūt todėl, kad visuomenė vis dar nėra pasirengusi priimti žmogų su negalia, vis dar bijo ar gaili neįgaliųjų, ypatingai atsargiai bendrauja su proto negalios asmenimis. Neįgalus jaunimas nenori gailesčio, pašalpos ar paramos. Jie nori tapti savarankiškais, nepriklausomais, pasitikinčiais savimi, būti visuomenės dalimi.

Sklandžiai integruotis į visuomenę neįgaliam jaunimui padeda nuolat besimokantys darbuotojai, padedantys įgyvendinti jaunimo svajones, nuolat taikantys netradicinius, inovatyvius suaugusiųjų neformalaus ugdymo metodus.  Jie dirba orientuodamiesi į nuolatinį ir nenutrūkstamą paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimą, įgalinimą, savarankiškumo skatinimą ir  įtrauktį.   Savo veikloje Jaunuolių dienos centro darbuotojai vadovaujasi posakiu –„Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus visą dieną, išmokyk žmogų žvejoti ir jis bus sotus visą gyvenimą“.

Ar užsuksite pas mus SOLIDARIOS KAVOS?

Lina Trebienė, Jaunuolių dienos centro direktorė. Jau daugiau kaip 30 metų dirbu su specialiųjų poreikių turinčiu jaunimu.  Mano darbas – nuolatinė kūryba, nesibaigiantys iššūkiai ir atradimai. Gal todėl man jis taip patinka! Mane žavi nuolatinis mokymasis, inovacijos, kūrybinis ir netradicinis požiūris į kasdienybę, darbą, laisvalaikį bei tarpusavio santykius.