Aller au contenu principal
News
Actualités

Kaip neprarasti motyvacijos karantino metu? Psichologės Mildos Anužytės patarimai

Netikėtai pasaulį ištikusi pandemija pakoregavo mūsų įprastą kasdienybę ir pažėrė netikėtų iššūkių. Kai visas gyvenimas persikėlė į namų erdvę, gali būti sunku neprarasti motyvacijos mokytis ar dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Vilniaus technologijų mokymo centras (VTMC) 2021 m. vasario 2 d. bendruomenę pakvietė į renginį, kuriame alumnai pasidalino savo patirtimi, kaip neprarasti motyvacijos mokytis karantino metu ir sėkmingai įsidarbinti, o VTMC psichologė Milda Anužytė pateikė konkrečių patarimų, kaip save motyvuoti.  

Motyvacijos paieška 

Pirmiausia, pasak psichologės, reikėtų suprasti motyvacijos nebuvimo arba sumažėjimo priežastys. „Paprastai taip nutinka, kai nebematome atliekamų darbų naudos  darbų atlikimo motyvacija yra paremta žodžiais tik „privalau“ ir „reikia“,  sako M. Anužytė. Ji rekomenduoja, atliekant numatytas užduotis, klausti savęs, o kodėl aš pats „NORIU“ tai daryti, kodėl „man pačiam“, o ne dėstytojui ar mokytojui to reikia? Tokie klausimai turėtų padėti atrasti tikrąsias darbų naudos priežastis.  Tačiau jeigu ne kiekvienam darbui atrandame vidinę motyvaciją, psichologė renginio dalyviams rekomendavo paieškoti ir išorinės motyvacijos: „Apdovanokite save už kiekvieną atliktą užduotį – pažadėkite sau nusipirkti, nuveikti ar pasigaminti kažką, ko seniai norėjote – apdovanokite save už atliktus darbus“,  sakė ji. 

„Etiketės“ ir įsitraukimas  M. Anužytė pažymėjo, kad sklandžiam darbui mums gali trukdyti nusiteikimas, kad darbų bus labai daug ir kad jie bus neįveikiami.  „Galima atlikti eksperimentą, kurį siūlo David D. Burns knygoje „Geros nuotaikos vadovas“ – susiskaidyti darbus į mažus žingsnius, prie kiekvieno darbo pažymėti procentais, kiek mums atrodo, kad bus sunku ir kiek bus malonu, o atlikus darbą pažymėti kiek iš tikrųjų buvo sunku ir kiek iš tikrųjų buvo malonu, tai svarbu, nes paprastai mes esame linkę padidinti darbų sudėtingumą, kol dar nepradėjome jų įgyvendinti.” 

Kitas motyvacijai trukdantis veiksnys  neigiamų etikečių sau klijavimas, pvz: „aš esu nevykęs mokinys“ arba „man nepasiseks”. Pasak Vilniaus technologijų mokymo centro psichologės M. Anužytės, net ir labai sėkmingi žmonės neišvengia nesėkmių, o kartais jų pradžia kažkokioje srityje būna nelabai sėkminga. „Šiuo atveju mūsų psichika neracionaliai apibendrina kelias iki tol turėtas patirtis tarsi visos patirtys nuo šiol bus tokios pat. Bet tai jau yra loginė klaida“,  pabrėžia ji.  „Net, jeigu nepasisekė keletą kartų iki šiol, tai visai nereiškia, kad visą laiką mums nesiseks.” 

Namų „pagundos“  

Šiuo metu gyvenant karantino sąlygomis ir dirbant bei mokantis namuose, M. Anužytė pastebi, jog yra sunkiau laikytis įprasto režimo, todėl ji rekomenduoja susikurti savo dienos grafiką. „Susirašykite ryte dienos darbus. Juos susiskaidykite į kuo mažesnius žingsnelius, o atliktus darbus išsibraukite“, – pataria ji. Psichologė rekomenduoja išlaikyti įprastą dienos rutiną: keltis įprastu laiku, mokytis ne su naminiais, bet su įprastais darbo dienos rūbais – taip, lyg eitumėte į mokymosi įstaigą ar darbą. 

Kitas pavojus, dirbant namų erdvėje  daugiau „pagundų“ aplinkoje, leidžiančių atidėti darbus. „Dažnai, dirbant namuose, sutampa darbo ir poilsio erdvės, tad mums kyla daugiau „pagundų“ tvarkyti namus, eiti paužkandžiauti, nudirbti nenudirbtus asmeninius darbus“,  sako M. Anužytė, todėl ji pataria, jei įmanoma, namuose atskirti darbo ir poilsio erdves. „Mūsų smegenys veikia taip, kad poilsio / namų erdvėje mums „įsijungia“ poilsio ar namų režimas. Todėl svarbu sukurti darbo erdvę, kur regos lauke būtų kuo mažiau poilsį primenančių dalykų“, – pabrėžia M. Anužytė. 

Galimos rizikos 

Psichologė pažymėjo ir kelias rizikas. Viena jų  dirbti daugiau nei įprastai: „Darbo laikas toje pačioje erdvėje tiesiog išsitęsia“,  sako ji, ir rekomenduoja nepamiršti malonių veiklų, taip pat, būtinai išeiti kasdien į lauką. Kad kasdienybė netaptų darbine rutina. Tam padėtų ir jau aptarta darbotvarkė ir darbo režimas – darbine veikla užsiimti tik nustatytomis darbo valandomis. 

Kita rizika, su kuria galima susidurti dirbant ar mokantis namuose  pasijusti vienišam su savo darbais.  „Dirbant ar mokantis nuotoliniu būdu nėra su kuo pasidalinti sukauptomis žiniomis, galime pasijusti  atskirti“,  sako Vilniaus technologijų mokymo centro psichologė Milda Anužytė ir rekomenduoja burtis į grupes, dalintis naujausiomis žiniomis, kartu ruoštis atsiskaitymams, kuo aktyviau bendrauti pagal esančias galimybes. 

 

Straipsnį parengė Vilniaus technologijų mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova

Login (1)

Vous souhaitez écrire un article?

N'hésitez pas à le faire!

Cliquez sur le lien ci-dessous et publiez un nouvel article!

Dernières discussions

Discussion EPALE : les compétences numériques comme moyen d'accéder aux opportunités de formation tout au long de la vie

Dans le cadre de notre focus sur les compétences numériques comme moyen d'accéder aux opportunités de formation, EPALE organise une discussion en ligne le 27 mai 2020.

Plus