chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Plateforme électronique pour l'éducation et la formation des adultes en Europe

Blog

Pažinau mokymosi stilius. Kas iš to?

08/06/2020
par Vilija Lukošūnienė
Langue: LT

Keturiuose nuotoliniuose užsiėmimuose su kolegomis nagrinėjome „Mokymosi stilių“ temą.

Gilinomės į VAK ir VARK, Kolb’o, 4 MAT, Memletics mokymosi stilių teoriją, prisiminėme Gardner’io daugiasluoksnio intelekto instrumentą, atlikome „namų darbus“ ir visapusiškai išsityrėme, kaip mokomės mes patys.  

Paskutiniame užsiėmime mokymų vedėjas Arūnas Bėkšta pakvietė dar kartą pažvelgti į įvairių mokymosi stilių klasifikacijų ypatumus, sąsajas tarp jų, analizuoti, kokiam tikslui kokia mokymosi stilių klasifikacija naudotina ir kaip savo darbe pasiremti paties andragogo bei besimokančiųjų mokymosi stilių žinojimu.

1 pav. Mokomojo užsiėmimo tema ir autorius

Kiekvienas užsiėmimo dalyvis  iš užsiėmimo išsinešė savąją patirtį, fiksavo tik jam aktualius dalykus. Dalinuosi, kuo man buvo įdomus užsiėmimas.

VAK ir VARK mokymosi stiliai - ar viską žinome?

Prieš nagrinėjant, ką mums, andragogams, duoda mokymosi stilių pagal VAK’ą/VARK’ą žinojimas, teko pasigilinti į šių klasifikacijų panašumus ir skirtumus.

VAK ir VARK - dvi mokymosi stilių klasifikacijos, kurios iš pirmo žvilgsnio skiriasi tik viena raide arba vieno mokymosi stiliaus buvimu/nebuvimu. VAK klasifikacija apima vizualinį, akustinį ir kinestinį - lytėjimo mokymosi stilius, VARK - vizualinį, akustinį, kinestinį - lytėjimo bei skaitymo ir rašymo stilius.

Įdomu, o gal net stebėtina, kad šių sistemų negalima lyginti. Kodėl?

Pasirodo, kad atlikus įsivertinimą pagal abi klasifikacijas (VAK: https://documentcloud.adobe.com/link/track?uri=urn%3Aaaid%3Ascds%3AUS%3Aa8d694c5-a487-439b-b40e-856f998dcb0c#pageNum=1; VARK - https://vark-learn.com/home-lithuanian/) gaunami skirtingi rezultatai Pavyzdžiui,  paaiškėja, kad pagal VAK asmeniui būdingas vaizdinio mokymosi stilis, o pagal VARK - vaizdinio mokymosi stiliaus įverčiai tėra tik trečioje vietoje, nes labiausiai išreikštas - kinestinis mokymosi stilius.

Kaip ir kodėl tai atsitinka?

Paaiškėjo šios situacijos ypatumai.

Vienas jų: skaitymo ir rašymo stilius į save „sugeria“ vaizdinį, akustinį ir kinestetinį stilius, nes:

  1. skaitydami matome vaizdinius (raides, raštmenis) ir girdime (tegul tik galvoje), kaip skamba žodžiai ir sakiniai;
  2. rašydami judiname ranką (kinestetika) ir taip pat kuriame vaizdinius.

Antrasis ypatumas: pats VARK mokymosi stilių klasifikacijos sudarytojas N. Fleming’as vaizdinio mokymosi stiliaus grupei priskiria tuos asmenis, kuriems svarbu matyti schemas, grafikus ir pan., t.y., tam tikrais būdais organizuotą vaizdinę medžiagą. Tačiau mėgstančius kino filmus, nuotraukas, t.y., medžiagą, kuri skatina išgyvenimus ir emocijas, N. Fleming’as priskiria kinestetiniam mokymosi stiliui.

Na, ir trečiasis ypatumas: atradus, kad šalia vizualaus, akustinio ir kinestetinio yra dar ir skaitymo/rašymo mokymosi stilius, teko pertvarkyti jau išbaigtą VAK mokymosi stilių sistemą: jos viduje turėjo persiskirstyti nusistovėjusios funkcijos ir ryšiai.

Taigi VAK ir VARK yra panašios tik iš pirmo žvilgsnio. Pažvelgus giliau paaiškėja, kad jos yra skirtingos sistemos, todėl, apibūdinant savo mokymosi stilių, reikia nurodyti įsivertinimo sistemą: pvz., pagal VAK mano mokymosi stilius akustinis, o pagal VARK - kinestetinis.

VAK/VARK mokymosi stilių žinojimo taikymas

Įvairių metodinių leidinių nagrinėjimo patirtis rodo, kad VARK mokymosi stilių klasifikacija yra itin paplitusi ir rekomenduojama bei pristatoma mokytojams, andragogams, kitokiam pedagoginiam personalui demonstruojant, kokie skirtingi besimokantieji susirenka į auditoriją.

Tačiau pasirodo, kad klasifikacijos kūrėjas N.Fleming’as kritikuojamas už tai, kad pagal jo klasifikaciją nustatytų mokymosi stilių žinojimas neišsprendžia mokymo problemų, bet sukuria naujas: mokytojui sunku organizuoti mokymą taip, kad jis atlieptų kiekvieną skirtingą mokinių mokymosi stilių. Juolab, kad, kaip rodo asmeniniai mokymosi stiliaus nusistatymo rezultatai, kiekvienas besimokantysis dažniausiai turi ne vieną, o kelis išreikštus mokymosi stilius ir taiko juos pagal situaciją. Suprantama, kad joks mokytojas negali numatyti, kokioje situacijoje kokį mokymosi stilių mokinys „įjungs“. Tai ar naudinga žinoti VAK/VARK klasifikaciją ir ją kur nors taikyti?

Taip! VAK/VARK mokymosi stilių klasifikacija yra tinkama ir rekomenduojama mokiniams, kad jie susivoktų, kokia mokymosi strategija kiekvienam jų individualiai labiausiai tinka. Ir būtent mes, andragogai, galime paakinti suaugusius mokinius gilintis į savęs ir savo mokymosi ypatumų pažinimą.

2 pav. VAK ir VARK mokymosi stilių panaudojimas

 

Kolb’o patirtinio mokymosi ratas Bruner’io mokymosi spirale - į mokymosi aukštumas?

Kolb’o mokymosi stilių instrumentas (https://epale.ec.europa.eu/lt/resource-centre/content/mokymosi-stiliai-1-davido-kolbo-patirtinio-mokymosi-stiliaiskirtas mokytojams. Pagrindinis reikalavimas - mokymasis turi apimti visą mokymosi ratą (patirtis, reflektavimas, išvadų darymas ar teorijų studijavimas, taikymas gaunant naują patirtį), nes tik tuomet mokymasis bus efektyvus. Mūsų, andragogų, pareiga kurti mokymosi aplinkas, sudarančias besimokantiesiems galimybę pereiti visą ratą, jeigu siekiame pilnaverčio mokymosi.  

Modelio kūrėjas D. Kolb’as pabrėžė, kad besimokančiajam neperėjus viso ciklo nesusiformuoja pilnas pažinimo konstruktas ir besimokantysis negali pereiti į kitą lygmenį.

Ypatingą vietą Kolb’o cikle užima refleksija, nes tik apmąstydami turimą arba įgytą patirtį, turimas arba įgytas žinias galime „pakilti“ į kitą mokymosi lygmenį.

Tai akivaizdžiai matoma D. Kolb’o patirtinio mokymosi rato junginyje su J.Bruner’io spiralinio mokymosi principu (1960). Jo esmė - mokinius vesti Kolb’o ciklu iš apačios į viršų. Tai reiškia - nuo paprasčiausių patirčių iki sudėtingesnių apmąstymų ir naujų taikymo praktikoje elementų. Taigi, spiralinis mokymosi pagrindas gali padėti mokytojams planuoti mokymosi veiklą, kuri leistų periodiškai peržiūrėti turinį ir metodikas bei, atsižvelgiant į besimokančiųjų įgytas žinias ir patirtį, suformuotus gebėjimus, tai taikyti praktikoje, papildyti juos papildyti juos naujais dalykais, praturtinančiais ir gilinančiais išmokimą.

Refleksija ir šiuo atveju yra pagrindinis veiksnys, lemiantis besimokančiojo galimybę „pakilti“ į aukštesnį mokymosi lygį.

3 pav. Patirtinio mokymosi spiralė

Kviečiu susimąstyti! Ar tikrai mes, andragogai, sudarome savo mokiniams galimybes praeiti visą Kolb’o ratą? Ar nebūna taip, kad mūsų užsiėmuose užtenka laiko teorinei medžiagai išdėstyti ir vienai kitai užduočiai atlikti, kad būtų įtvirtinta teorija? Kažkur nuošaly lieka  besimokančiojo patirtis, refleksija...Ir ar pasikalbame su mokiniais apie tai, kurioje gyvenimo situacijoje jie galės pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus?

Kolb’as + du smegenų pusrutuliai = 4 MAT

4 MAT mokymosi sistema (apie ją išsamiai https://epale.ec.europa.eu/lt/resource-centre/content/mokymosi-stiliai-2-davido-kolbo-pedomis) pagrįsta Kolb’o patirtinio mokymosi teorija ir dviejų smegenų pusrutulių veikla. Sistemos kūrėjai kalba apie tai, kad kiekviename mokymosi ciklo etape svarbu atkreipti dėmesį, jog informacijos priėmimui, apdorojimui, reflektavimui ir taikymui įtaką daro išreikštas smegenų pusrutulis (analitinis/loginis - verbalinis arba kūrybiškas - vaizdinis). Autoriai išskiria 4 mokymosi stilius ir 8 žingsnius, kuriuos andragogas turėtų skatinti padaryti besimokančiuosius, taikydamas atitinkamus metodus.Pavyzdžiui, ieškantys prasmės dešiniojo pusrutulio „savininkai“ informaciją geriau įsidėmės pamatę minčių žemėlapį, kairiojo pusrutulio - išgirdę istoriją.

„Vyšnia ant torto“ - ką mokymosi stilių žinojimas reiškia mums, andragogams?

Mokymosi stilių žinojimas mums padeda geriau pažinti save:

  • Apmąstyti, kas mokantis būdinga mums patiems.
  • Įvertinti, kaip asmeninis dominuojantis mokymosi stilius daro įtaką mokymo stiliui, t.y, ar mes mokymuose netaikome vieno, tik mums priimtino mokymo stiliaus ir neformuojame besimokantiesiems tik vieno, mums būdingo, mokymosi stiliaus.
  • Kurti efektyvesnes mokymo ir mokymosi aplinkas, sudarančias galimybes mūsų mokiniams „įjungti“ skirtingus mokymosi stilius, pasirinkti tinkamiausiais mokymosi strategijas.
  • Kurti veiksmingesnius mokymo planus ir įvairesnes metodikas, padedančias mokiniams kiekvienu mokymosi epizodu pakilti į aukštesnį mokymosi lygį.
  • Ieškoti įvairesnių mokymo planų ir turinio perteikimo metodų, formų ir priemonių.

Na, o pažindami save, mes galime geriau pažinti ir suprasti besimokančiuosius, jų elgesį.

Su visa „Mokymosi stilių“ medžiaga susipažinti arba ją pasikartoti galima

https://epale.ec.europa.eu/lt/resource-centre/content/mokymosi-stiliai-1-davido-kolbo-patirtinio-mokymosi-stiliai

https://epale.ec.europa.eu/lt/resource-centre/content/mokymosi-stiliai-2-davido-kolbo-pedomis

https://epale.ec.europa.eu/lt/resource-centre/content/mokymosi-stiliai-3-meyers-briggs-asmenybes-tipai-mbti

https://youtu.be/XIc2GqXUvFI

Straipsnio iliustracijų autorius - Arūnas Bėkšta

Tinklaraščio autorė - dr. Vilija Lukošūnienė, andragogė, Lietuvos suausgusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė, „Epale“ ekspertė

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email