chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Aikuiskoulutuksen eurooppalainen foorumi

Uutishuone

Portugalija Lietuvai – tokia tolima, bet tokia artima

03/01/2017
, Alina Martinkut...
Kieli: LT

2016 metų gruodžio 16-22 dienomis Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos 5 mokytojų grupė dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose Portugalijoje, Lisabonoje, tema apie suaugusiųjų besimokančiųjų kūrybiškumą „New ways of improving creativity of adult learners“. Tolima Europos Pietų šalis pasirinkta neatsitiktinai – gimnazija turėjo geros bendradarbiavimo patirties su šios šalies įstaigomis ir iš patirties buvo žinoma, kad džiaugsmai bei sunkumai, su kuriais susiduria abiejų šalių švietimo sistemos darbuotojai, yra gana panašūs.

Tačiau iššūkiai, kurie buvo aptarti mokymų metu ir ieškota jiems sprendimų, pasirodė esantys dar artimesni lietuviams nei manyta. Kaip vieną esminių savo švietimo sistemos ydų portugalai mato orientaciją į galutinį pažymį bei mokyklų reitingavimą, vadovaujantis baigiamųjų darbų rezultatais. Tai, anot jų, sukuria socialinės nelygybės situaciją, kai, pavyzdžiui, privačios mokyklos, galinčios atsirinkti mokinius pagal gebėjimus, atsiduria reitingų viršūnėse ir užima privilegijuotųjų padėtį ne dėl to, kad teikia kokybiškesnį ugdymą, o dėl to, kad pradeda nuo geresnės starto pozicijos. Su panašia mokyklų reitingavimo sistemos neteisybe susiduria ir Lietuvos švietėjai – reitingų viršūnėse neretai karaliauja mokyklos, kurioms leista atsirinkti mokinius.

Tuo pačiu orientacija į rezultatą, nepaisant švietimo procesą grindžiančios dokumentacijos, kuri akcentuoja individualaus mokinio potencialo svarbą, suvienodina ugdymo procesą, daro jį mechanizuotą, apriboja mokytojų galimybes ugdyti mokinius panaudojant šiuolaikinius ugdymo metodus, kurie labiau orientuoti į individualių mokinių savybių lavinimą, o ne į aklą išmokimą ir informacijos atgaminimą (ko neretai reikalauja sistema orientuota į akademinius, ne asmeninius pasiekimus).

Be panašumų mokinių ugdyme, lietuviai atrado ir kultūrinių panašumų: abejose šalyse labai vertinami šeimyniniai ryšiai ir tėvai yra linkę visaip remti ir suaugusius vaikus; abejose šalyse per Kalėdas šeimos sėda prie didelio bendro stalo ir vaišinasi karštais mėsos patiekalais; portugalai, kaip ir lietuviai, labai mėgsta kiaulieną, tik Portugalijoje labiau vartojama „juodosios kiaulės“ (porco preto) mėsa; portugalų vaikai, kaip ir įprasta Lietuvoje, po pamokų renkasi būrelius, o grįžę namo darbo namų darbus.

Ekonominiai ir kultūriniai skirtumai tarp šalių, panašu, kad egzistuoja ne dėl geografinės padėties, o dėl greitesnio Portugalijos gyvenimo tempo ir palankesnių istorinių aplinkybių, nors Lietuva juda link to, kad perimtų gerąsias portugalų praktikas, tokias kaip gydytojų profesijos prestižo kėlimas (gydytojai yra geriausiai apmokama profesija Portugalijoje), įvairioms šeimoms palankesnės aplinkos kūrimas, tolerancija ir daugiakultūriškumas, puikus antrosios užsienio kalbos (anglų) vartojimas, turizmo plėtojimas, t.t.

Tarptautiniai mokymų projektai turi ne tik tiesioginę naudą, kurią galima apibūdinti kaip naujų žinių ir kompetencijų per formalų ugdymo procesą įgijimas, bet taip pat netiesiogines, bet labai prasmingas pasekmes – užmegzti asmeniniai tarpkultūriniai kontaktai, akiračio praplėtimas bei motyvacijos mokytis visą gyvenimą stiprėjimas.

„Erasmus+“ KA1 projektas Nr. 2016-1-LT01-KA104-023031

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn