chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Plataforma electrónica dedicada a la enseñanza para adultos en Europa

 
 

Blog

Divoká jízda na americké horské dráze! Pouze hra? To se zcela mýlíte!

15/01/2019
por Daniela Krtičková
Idioma: CS
Document available also in: LT EN DE

Současná společnost klade vysoké požadavky nejen na žáky, ale také na vyučující. Dávno pryč je doba, kdy se žáci spokojili pouze s  tradiční výukou a obyčejnými učebními metodami.

Současní žáci jsou emancipovaní, často mají dost zkušeností a znalostí. Odmítají neužitečné informace a znalosti, a to v praxi znamená, že na učitele čeká nelehký úkol – motivovat žáky a probouzet v nich zájem. To ale znamená, že i oni sami se musí neustále vzdělávat.

Vyučující dospělých z Vilniusser gymnázia pro dospělé „Zidinys“ se stále pokoušejí zlepšovat své kompetence, účastní se často různých kurzů v Litvě nebo, pokud je to možné, čerpají nové zkušenosti od kolegů ze zahraničí.                              Od 24. - 28. září 2018 se zúčastnila skupina šesti andragogů  kurzu v Portugalsku. (Erasmus+KA1 Projekt NR.2018-1-LT01-KA104-0746731, Projektittel „IT=IQ).

/es/file/amerikietiskipngamerikietiski.png

Téma kurzu „IT´=IQ“ je v dnešním vzdělávacím procesu vysoce aktuální, jelikož se již naši žáci nepamatují na svět bez digitálních technologií. Tyto technologie se staly pevnou součástí jejich života. Virtuální realita je pro ně přátelským a důvěryhodným prostředním.

Je naprosto samozřejmé, že i ve školách po celém světě jsou tyto technologie využívány. Vybavení a programy nejsou tak drahé, proto už je mnoho škol využívá ve svých aktuálních vzdělávacích programech, což způsobuje radost mnoha žáků.

Tradiční učební metody zprostředkovávají žákům mnoho informací a faktů, která by jim měly být vštípeny, což u nich ale často naopak vyvolává dlouho chvíli. Učitel nemá žádnou jinou možnost, než se sám zajímat o nové technologie a ty potom využít ve vyučování, aby vyvolaly u žáků zájem a podnítily je k další práci.

/es/file/img0555jpg-0img_0555.jpg

Lektor, doktorand z univerzity Evora, Ricardo Monginho zdůrazňuje, že metodologie Alberta Manziho a Bruno Munariho správně dokazuje, jak důležité jsou hry ve vzdělávacím projevu. Žák by měl být často chválen, i když jsou jeho výsledky nepatrné. Učíme se totiž pro život, ne pro zkoušku. A digitální technologie při tom hrají důležitou roli.

Virtuální realita ve školní třídě? To bylo zajímavé! Lektor nám navrhl pomocí této virtuální reality „svézt se na horské dráze“. Pro některé to byl zážitek, který jim pomohl poznat sám sebe, nebo dokonce překonat strachy, které dosud ještě nikdy nepřekonali. A hlavním přínosem bylo zjištění, jaké vizualizační možnosti virtuální realita nabízí.

Použití virtuální technologie není příliš komplikované, na různých platformách nalezneme dostatek učebního materiálu, který je určen pro použití brýlí pro virtuální realitu. Vyučující musí ale učinit správné rozhodnutí, co bude pro konkrétní žáky to nejlepší. Když se žáci učí pomocí brýlí pro virtuální realitu, jsou lépe vtaženi do vyučujícího procesu: nevidíme fakta pouze v učebnicích, ale také v reálném světě – jak všechno vypadá a funguje. To je přece mnohem zajímavější a efektivnější.

Virtuální realita je využitelná především tam, kde se musí objasňovat pojmy a vysvětlovat procesy, které jsou z nich jen těžko pochopitelné, například během výuky biologie – osvojení si poznatků o anatomii lidského těla pomocí Body VR programu je rychlejší a zajímavější, než kdyby o něm studenti četli pouze v učebnicích.

Takže možnosti využití virtuální reality jsou nespočetné, dají se využít v každém oboru a pouze učitel rozhoduje o tom, jak určité téma vysvětlí zajímavým způsobem a aktuální formou.

Tak se nechte pozvat na americkou horskou dráhu i vy!

 

Z němčiny přeložila Jana Guličuková.


Vilniusser Gymnasium für Erwachsene „Židinys“ Lehrerin-Methodikerin für Litauisch Jūratė Vainorienė

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
Refresh comments Enable auto refresh

Mostrando del 1 - 5 al 5
  • Imagen de Aušrinė Česnulienė
    Su virtualia realybe ir jos netikėtumais susipažinau dar visai neseniai - pramogavau, jei virtualų šuolį su parašiutu paniškai bijant aukščio galima vadinti pramoga :) Tačiau išmėginau ir malonesnius dalykus - buvau jūros gelmėse, kur praktiškai ranka galėjau paliesti realaus dydžio įvairiaspalves žuveles, medūzas, kurias palietus jos sureaguoja ir pasitraukia šalin, visai pro pat nosį plaukė banginis… Štai video, kad būtų lengviau įsivaizduoti: https://www.youtube.com/watch?v=fEsT92_ozaQ Truputį keistai skamba žodžiai "liečiau", kadangi realiai šalia jų nebuvo, tačiau kokios galingos technologijos! Spustelėjus valdymo lazdelės mygtukus aplinka į mane tikrai reagavo. 
    Kalbant apie pritaikomumą švietime, tokio pobūdžio žaidimai, pasivaikščiojimai po jūros gelmes ar kitokią gamtos aplinką-puikus būdas susipažinti su floros ir faunos įvairove. 
    Taip pat pasitelkus virtualią realybę galima apsilankyti muziejuose. Pavyzdžiui, jei niekada neteko būti Luvre, Paryžiuje, virtuali realybė tai nesunkiai išpildys - užsidedi akinius ir OP - Tu jau vaikštinėji po vieną garsiausių muziejų pasaulyje, susipažįsti su menu, kultūra, o visi meno dirbiniai realaus dydžio ir su aprašymais. Dalinuosi pavyzdžiu, kad būtų lengviau suprasti apie ką aš čia: https://www.youtube.com/watch?v=6WAC38aZ-hk
  • Imagen de Inga Jagelavičiūtė
    Labiausiai džiugina tai, jog „Židinio" suaugusiųjų gimnazijoje kursuose įgytos žinios jau naudojamos pamokose. Virtualios realybės akiniais mokiniai gali naudotis įvairių dalykų pamokose. Suaugusiųjų mokymosi savaitės metu „Židinio" gimnazijoje šiais metais vyko jau ketvirtasis bendras Vilniaus suaugusiųjų mokymo įstaigų renginys, kurio metu įvairiose kūrybinėse mokymosi stotelėse pristatėme savo patirtį. Vienoje iš „Židinio" stotelių galėjome išbandyti virtualios realybės akinius ir visi pasivaikščiojome po ląstelės vidų. Puiku, kai mokytojų naujai įgytos žinios iš karto panaudojamos ugdymo procese. Įdomu, kaip besimokantieji vertina tokias galimybes pamokose?
  • Imagen de Alina Martinkutė-Vorobej

    Pasidalinsiu kelių savo kolegių patirtimi. Anglų kalbos mokytoja Julija Čeponė sakė, kad VR akinius jau išbandė apie 30 mokinių ir visų atsiliepimai teigiami. Paklausti, ar mieliau medžiagą mokytųsi iš vadovėlio, ar naudodamiesi VR akinius, atsakė vienareikšmiškai - su VR akiniais mokytis daug įdomiau. Minusas tik tas, kad akiniais tenka dalintis ir mokiniai labai nekantrauja :) Lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Vainorienė pasakojo, kad kiek ji naudojo virtualios realybės akinius, mokiniams patiko, nebuvo nė vieno, kuris daugiau nenorėtų per pamokas jų naudoti. Mokinių argumentai, kodėl jiems patinka virtualios realybės akiniai: paįvairina įprastą pamoką, tema tampa patrauklesnė ir suprantamesnė, išjudina vaizduotę ir kūrybiškumą (kalbu apie lietuvių kalbos pamokas).

  • Imagen de Laima Lapiniene
    Labai pritariu autorės išsakytai nuomonei. Mokymo procesas turi būti įdomus ir patrauklus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Aš ir pati buvau panašiuose kursuose dalyvaudama Erasmus+ KA1 remiamame projekte. Dabar taikome įgytas žinias mokydami senjorus, įgyvendiname projektą kurdami virtualios realybės, interaktyvaus dviračio, Kinect viktorinų sprendimus. Netrukus galėsime pasidalinti patirtimi ir su EPALE bendruomene. Būtų labai įdomu išgirsti, ką pritaikėte Jūs. Nežinau, kaip švietimo darbuotojai, tačiau mums  kultūros sferoje tokių kursų ir mokymų labai trūksta. Belieka mokytis vieniems iš kitų. 
  • Imagen de Alina Martinkutė-Vorobej

    Labai pritariu Jūsų išsakytai minčiai apie tai, kad mokomės vieni iš kitų, todėl manome, kad yra vertinga visų dirbančiųjų su suaugusiais besimokančiaisias patirtis ir pasidalinimai. Mano kolegė lituanistė Jūratė Vainorienė pasakojo, kad virtualios realybės akinius naudojo per pamoką, kurios tema buvo "Magiškasis Vilnius". Kadangi jie analizavo poeziją apie Vilnių, buvo smagu pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, kurios buvo minimos analizuojamuose eilėraščiuose. Mokiniai teigė, jog virtualus pasivaikščiojimas leido geriau pajusti eilėraščių dvasią ir nuotaiką, pamatyti iš labai arti detales, kurias poetai aprašė. Ateityje mokytoja norėtų naudoti akinius tokiose pamokose, kurių temos siejasi su istorija, daile, tarkim, kalbant apie Renesansą, Baroką ir pan. ( virtualiai būtų galima aplankyti muziejus, mokiniai susipažintų su dailininkų darbais, tai geriau leistų suvokti tam tikro laikotarpio bruožus).