chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Plataforma electrónica dedicada a la enseñanza para adultos en Europa

Sala de prensa

Patrauklūs patriotizmo ugdymo būdai

23/08/2016
Idioma: LT

Patriotizmas – viena tų vertybių, kurias, rodos, galėtų turėti kiekvienas. Tai meilė, pagarba Tėvynei, jos istorijos žinojimas, tradicijų puoselėjimas, nežeminant kitų tautų ir kultūrų. Dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikinė visuomenė stokoja patriotinių jausmų. Tačiau kaip ir kas turi ugdyti šias vertybes?

Visuomeniniame gyvenime galime atrasti įvairių neformalių suaugusiųjų patriotiškumo ugdymo formų. Tarkime, stebint krepšinio varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos komanda ar dalyvaujant Lietuvos istoriją menančiuose renginiuose.

Šiemet Telšiuose - Lietuvos kultūros sostinėje 2016  iškilo skulptūra, skirta Durbės mūšiui atminti. Neatsitraukiant toli nuo šios idėjos, Žemaičių muziejuje „Alka“ suorganizuota mokslinė konferencija 1260 – tieji: Durbės mūšio kontekstai „Narsa gimdo nugalėtojus, sutarimas – nenugalimuosius“, atidaryta šiai datai įamžinti skirta paroda „X – XIII a. ginkluotė“.

Konferencijoje dalyvavo muziejininkai iš viso Žemaitijos regiono. Pranešimus Durbės mūšio tema skaitė prof. Valdas Rakutis, dr. Darius Baronas, doc. dr. Gintautas Zabiela, dokt. Gediminas Petrauskas, dokt. Ričardas Dediala, doc. dr. Vacys Vaivada, mjr. Gintautas Jakštys.

Parodoje eksponuota ginkluotė, saugota keturių muziejų: Žemaičių muziejaus „Alka“, Kretingos, Mažeikių ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose.

1260 m. liepos 13 d. žemaičiai nugalėjo Vokiečių ordiną Durbės mūšyje prie Durbės ežero. Mūšio reikšmė svarbi ne tik Lietuvai, bet ir Estijai kartu su Latvija. Istorikų manymu, kad jei ne žemaičių ir jiems į pagalbą perbėgusių kuršių bei estų pergalė Durbės mūšyje, kažin ar šiandien geografiniame žemėlapyje būtų žymimos Estija, Latvija ir Lietuva, galbūt, šias tautas būtų ištikęs prūsų likimas.

Minėti renginiai subūrė didelį skaičių dalyvių ne tik iš Žemaitijos regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Renginiai tapo patrauklia neformalaus suaugusiųjų mokymo ir mokymosi erdve. Mokslininkų diskusijos ir hipotezės sustiprino dalyvių tikėjimą istorine praeitimi, nes stiprus ir gyvas patriotiškumas išsivysto tik tada, kai yra tvirti ir neišgalvoti faktai. Pirmosios etninės grupės istorijos įprasminimas skulptūroje taip pat prisideda prie tautos tapatumo formavimo, kultūros savitumo suvokimo ir istorinės atminties įprasminimo.

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį. Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn