chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Plataforma electrónica dedicada a la enseñanza para adultos en Europa

Blog

Kokybės siekimas pripažinimo sistemose: ar vartotojai yra praleistoji grandis?

22/12/2015
por Jurgita MELAIKIENE
Idioma: LT
Document available also in: EN

Veiksmingas kokybės užtikrinimas neatsiejamas nuo neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo. Pati pripažinimo sistema įtvirtinta 2012 metais Tarybos rekomendacijoje, kurioje ES valstybės narės įpareigotos iki 2018 metų nustatyti išsamias pripažinimo sistemas. Taigi kaip valstybėms narėms sekasi eiti į priekį ir kas stabdo spartesnę pažangą?

Yra trys rekomendacijoje nustatyti elementai, į kuriuos turime atsižvelgti, jeigu kokybę vertiname kaip visumą:

  • kokybės užtikrinimas, susijęs su vertinimu;

  • kvalifikacijos, įgytos patvirtinus neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus, ir formaliojo švietimo programose įgytos kvalifikacijos standartų lygiavertiškumas;

  • sąsajos su nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis.

    Apie pažangą galima spręsti remiantis Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo aprašu. Jo duomenimis, iš minėtų trijų priemonių daugiausia pastangų prireiks plėtojant kokybės užtikrinimo sistemas. Visus 2012 metų rekomendacijos reikalavimus, kad kokybės užtikrinimo priemonės būtų a) skaidrios, b) suderintos su esamomis kokybės užtikrinimo sistemomis ir c) remiančios tvirtas, veiksmingas ir patikimas vertinimo metodikas bei priemones, atitiko mažiau negu pusė apklaustųjų valstybių. Įdomu tai, kad šios valstybės atstovauja visai Europai ir atspindi labai skirtingas švietimo ir mokymo sistemas. Aštuonioms valstybėms būtina imtis skubių veiksmų atitinkamoms priemonėms parengti.

    Dėl sąsajų su nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis (NKS) dauguma valstybių nurodė, kad pagal jų sistemas yra numatyta galimybė kvalifikacijas įgyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu ir (arba) jomis remtis siekiant formaliojo švietimo pagal nacionalinę kvalifikacijų sistemą. Tačiau atsakymai į klausimą, ar tai taikoma visoms kvalifikacijoms, buvo gana skirtingi.

    Kvalifikacijoms, įgytoms patvirtinus neformaliojo mokymosi bei savišvietos rezultatus ir formaliojo švietimo programose, dauguma valstybių taiko tokius pačius arba lygiaverčius standartus. Tačiau ir šioje srityje praktika yra gana paini. Kvalifikacijos, įgytos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu, gali skirtis nuo formaliojo švietimo sistemoje įgytų kvalifikacijų, nesvarbu, kad jos vertinamos pagal lygiaverčius standartus. Be to, skirtinguose tos pačios valstybės švietimo ir mokymo sektoriuose, ypač aukštojo mokslo ir profesinio rengimo bei mokymo, gali būti taikoma skirtinga tvarka.

    Ar dėl to turėtume sunerimti? Aišku, padėtis labai nevienoda ir sunku aiškiai suprasti, kiek gerai yra išvystytos bendros su kokybe susijusios sistemos. Vis dėlto galima užduoti du pagrindinius klausimus:

  • Kodėl nustatant kokybės užtikrinimo priemones pasiekta mažiau negu kvalifikacijos standartų srityje, nors šios dvi sritys turėtų būti glaudžiai susijusios?

  • Ar neformaliojo mokymosi bei savišvietos būdu ir formaliojo švietimo programose įgytų kvalifikacijų formalusis lygiavertiškumas užtikrins lygiavertį statusą ekonomikoje plačiąja prasme ir visuomenėje?

    Pagaliau reikėtų klausti, ko trūksta. Ar teisė į kvalifikacijų pripažinimą gali būti vienas iš atsakymų? Toks reikalavimas rekomendacijoje nenustatytas. Tačiau, ar tai reiškia, kad trūksta vieno iš pagrindinių kokybės veiksnių, tai yra vartotojų poreikio? Nesunku įsivaizduoti, ko tokie vartotojai reikalautų: teisės į procesą ir kvalifikaciją, kuri nesiskirtų nuo formaliojo mokymosi sistemoje įgytos kvalifikacijos. Aišku, sunku įsivaizduoti teisės į kvalifikacijos pripažinimą realizavimą esant dabartinei ekonomikos padėčiai, nes tai turėtų svarbių finansinių pasekmių. Tačiau sąlygų sudarymas potencialiems vartotojams galėtų paskatinti gerinti kokybę, ypač atsižvelgiant į dabartinę įgaliojimų švietimo ir mokymo sistemose decentralizavimo tendenciją. Ir tai gali būti esminis žingsnis dabar, kai vis labiau pasisakoma už rezultatais paremtą finansavimą ir vis aktualesnis tampa sąnaudų klausimas.

     

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn