chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Plataforma electrónica dedicada a la enseñanza para adultos en Europa

 
 

Sala de prensa

Kraštotyros aktualizavimas bibliotekose

26/08/2019
Idioma: LT

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Kraštotyros informacijos sklaida“,  kurio metu kraštotyrininkai iš Vilniaus ir Alytaus apskričių diskutavo apie kraštotyros  darbo aktualizavimą bei vyraujančias tendencijas bibliotekose.

Vyr. bibliografė Zita Tiukšienė savo pranešime „Kraštotyros aktualizavimas bibliotekose“ supažindino su kraštotyros veiklos pradmenimis ir istorija, bibliotekos kaip kraštotyros informacijos centro reikšme bei metodiniais leidiniais bibliotekų kraštotyrininkams, aptarė svarbiausias bibliografines duomenų bazes. Kraštotyra apima tam tikros šalies, vietovės, regiono gamtos ir socialinių reiškinių tyrimą. Kraštotyros darbą atlieka įvairios įstaigos, o jų veikla skiriasi atsižvelgiant į kraštotyros objektą. Nuo pastarojo konstatavimo priklauso ir kraštotyros veiklos kryptys. Z. Tiukšienė pažymėjo, kad užsienyje kraštotyros darbas suprantamas skirtingai, nes nėra apibrėžtas kraštotyros objektas, dažnai vartojamas vietos istorijos (angl. „local history“) terminas. Kadangi bibliotekinės kraštotyros objektas yra spauda, rašytinis paveldas, tai ir darbai turi būti su tuo susiję. Kitų institucijų (pvz., muziejų, mokyklų) kraštotyros objektas yra kitas, jos rengia ekspedicijas tautosakai, artefaktams rinkti. Tačiau bibliotekos turėtų dirbti kryptingai ir tik tai, kas joms privalu.

Z. Tiukšienė, remdamasi Lietuvos bibliotekininkystės specialistų ir IFLA rekomendacijomis, priminė, kokia turėtų būti bibliotekos kraštotyrinė veikla:

•       Kiekviena biblioteka turi kaupti savo krašto fondą ir būti informacijos, susijusios su  aptarnaujama teritorija, centru.

•       Sukaupti ir išsaugoti spausdintos medžiagos apie kraštą kolekciją.

•       Surinkti ir išsaugoti aprašymus apie krašto praeitį.

•       Skelbti publikacijas apie bibliotekoje sukauptą kraštotyros medžiagą, rengti bibliografinius leidinius.

Pranešime buvo aptartos aktualios informacijos sklaidos formos, būdingos bibliotekoms: parodos, bibliografijų rengimas, kraštotyrinė edukacija, literatūrinės ekskursijos ir kt.
Vyresnysis bibliografas Linas Janulevičius analizavo parašytų ir neparašytų bibliotekų istorijų subtilybes. Bibliografo teigimu, reikšminga remtis pirminiais šaltiniais,  taip pat egodokumentais, nuolat fiksuoti svarbius bibliotekos įvykius ir statistikos duomenis. Tačiau reikėtų galvoti ne tik apie tai, kaip įdomiai pateikti praeities faktus, bet ir formuoti ateities žvilgsnį, t. y. atspindėti kintančias bibliotekos funkcijas ir vaidmenį.

Antroje seminaro dalyje kalbėta apie kraštotyros darbo specifiką užsienio bibliotekose bei šiuo metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos koordinuojamą „Erasmus+“ projektą „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“, kurio tikslas – susipažindinti su nacionaliniu ir kitų šalių kultūros paveldu, pasakoti ir dalintis istorijomis, kurios apjungia įvairias kultūros ir mokymosi visą gyvenimą sritis. Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vyriausioji metodininkė Eglė Paulauskienė kalbėjo apie tarptautinio projekto metu kuriamus intelektinius produktus. Tai bibliotekų metodinė medžiaga-gairės, skirtos kraštotyrininkams profesionalams, kurie dirba su bendruomenių įtraukimu į šią veiklą, remdamiesi gyvąja patirtimi (Danija), bendras projektų partnerių tyrimas „Libraries for communities“, siejamas su kraštotyros aktualizavimu bibliotekose (Švedija) ir interneto svetainė „Bičių korys“, kuri skirta bendruomenių kraštotyros  informacijos sklaidai (Lietuva). Pastaroji bus kuriama remiantis partnerių šalių patirtimi: Herningo viešosios bibliotekos Danijoje produktu – lokalios istorijos enciklopedija puslapyje herninghistorie.dk. ir Slovėnijos Kranj viešosios bibliotekos virtualus nuotraukų albumu puslapyje kamra.si. Produktų kūrimo procesą papildo tarptautiniai partnerių susitikimai, kvalifikacijos kėlimo (mokymai) ir projekto viešinimo renginiai. Slovėnijos Kranj miesto viešojoje bibliotekoje jau įvyko tarptautiniai mokymai, kurių metų partneriai buvo supažindinti su Slovėnijos Kranj miesto viešosios bibliotekos bei jos padalinių vykdoma kraštotyrine veikla.

Vyresnioji bibliotekininkė Akvilė Rubikienė pasidalino įspūdžiais ir kraštotyros darbo pavyzdžiais iš Slovėnijos. Kranj miesto centre įsikūrusi biblioteka aktyviai bendradarbiauja su atminties institucijomis bei įtraukia bendruomenių narius į kraštotyros veiklą. Puoselėjant regionų istoriją, kultūrą ir siekiant išsaugoti kolektyvinę atmintį, organizuojami reguliarūs susitikimai su senjorais. Jų metu bibliotekos savanoriai moko fiksuoti savo istorijas: kartu su trečiojo amžiaus universiteto atstovais rūšiuoja ir skenuoja fotografijas, kuria aprašymus. Surinkta informacija keliauja į teminius albumus ir brošiūras, tampa viešų pristatymų  visuomenei turiniu („Kaip žmonės anksčiau gyveno?“).

Įkvepiantys užsienio kraštotyros pavyzdžiai skatina atsigręžti į kraštotyros darbo praktiką Vilniaus ir Alytaus apskričių viešosiose bibliotekose: nuo leidinių apie krašto istoriją kaupimo iki renginių ir edukacijų organizavimo.  Bibliotekininkė Jurgita Lazauskaitė pristatė tyrimą  „Vilniaus apskrities viešųjų bibliotekų kraštotyros paslaugų poreikio analizė“. Jos teigimu, paklausiomis vis dar laikomos vartotojų aptarnavimo, kraštotyros informacijos saugojimo ir sklaidos paslaugos, kurių aktualizavimo prioritetais tampa moderniųjų informacinių technologijų naudojimas ir kraštotyros fondo skaitmeninimas.

Akimirkas iš tarptautinių mokymų Slovėnijoje galite matyti virtualioje parodoje.

 

Straipsnio autorė – Greta Bacevičiūtė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė-analitikė. 

Šis projektas finansuojamas remiant Europos komisijai „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn