chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

E-Plattform für Erwachsenenbildung in Europa

 
 

Blog

Mokytojai be rėmų

29/10/2019
von Rita Sidaravičienė
Sprache: LT

Per televiziją girdime, jog trūksta mokytojų. Šis straipsnis visiems, turintiems „parako“ arba turintiems energingų ir kūrybingų mokytojų savo aplinkoje. Mokomės visą gyvenimą. Kartais mokomės klasėje, kartais - vieni, bet labiausiai mokomės iš įkvepiančių žmonių. Mano patirtyje dažniausiai šie žmonės - pedagogai, andragogai. Esu tikra, kiekvienas pažįstame ar esame sutikę tokių, kurie savo energija, veiklumu, idėjų autentiškumu tiesiog užkrečia. Žavimės, stebimės, skaičiuojame jų pelną. O jei pelno nėra...? Jei tai tik dvasinis, emocinis „pelnas“? Rimtai, tokių būna? Kas jie? Kartai tiesiog pakanka apsidairyti, o tada negali nesižavėti...

 

Sutikusi žingeidžią lietuvę Jurgą, kuri Maltos saloje susiplanavo ir paatostogauti, ir pasimokyti kalbos, o už visą dviejų savaičių pasiūlos paketą leido sau sumokėti sumą, neviršijančią tūkstančio eurų, pažvelgiau į daugelį dalykų kitaip. Jei netinka tradiciniai mokymo metodai, tai galima kitaip. Reikia tik paieškoti įstaigų,  galinčių tau pasiūlyti mokymosi kryptį ir programą, o tada tu jau esi jų dalyvis, ir nesvarbu, koks žinių bagažas ant pečių. Šiais išmaniųjų technologijų laikais tereikia užsidegimo ir drąsos. Ši mergina parodė, jog studijuoti kalbą ir suderinti mokslą su šalies pažinimu tikrai nesunku, net menkai žinant užsienio kalbą. Pristatydama jos pavyzdį noriu įkvėpti drąsos visiems, svajojantiems išvykti pasimokyti svetur.

 

Kita kvapą gniaužianti iniciatyva - „Knyga vietoj deserto“. Ją organizavo lietuvių kalbos mokytoja Lina Vyšniauskaitė iš Joniškio krašto. Moteris pedagoginio darbo nė dienos nedirbo, bet nuolat gyvena pedagogine ir kūrybine dvasia. Jei pirmąją heroję sutikau atsitiktinai ir pirmą kartą, tai Liną pažįstu jau pusę amžiaus. Ir ji vis dar nenustoja stebinusi. Kažkada įnešusi kūrybiškumo į Danijos daržovių sandėlių pertvarką, šiandien ji padeda atsiverti jau seniai samanojančiam kaimo mokyklos muziejui, buria mamas skaityti pasakas klasėje savo vaikams. Jos naujausia iniciatyva-knygų skaitymas ir aptarimas su Joniškio krašte gyvenančiomis moterimis.

/ga/file/l2jpgl2.jpg

 

Idėja suburti knygų mylėtojus Linai Vyšniauskaitei kilo jau seniai, tik vis pritrūkdavo laiko. Tokia veikla pasaulyje gana populiari- žmonės buriasi į virtualias grupes, dalinasi savo mintimis, perskaitytomis knygomis. Pati Lina mėgsta skaityti ir vaikus taip pat ugdo per knygų skaitymą. Lietuvos didmiesčiuose toks knygų mylėtojų nefinansuojamas susibūrimas suaugusiems žmonėms – retas, bet pasitaikantis reiškinys. Mažam miesteliui tai buvo kažkas naujo, nors dauguma dalyvių sakė tyliai pasvajodavusios apie savą skaitytojų klubą. Norėjosi neformalios aplinkos, todėl organizatorė nutarė rinktis viešąsias erdves. Pirminė idėja - jokių rėmų ir suvaržymų. Bendravimas turi būti laisvas, tik būtina sąlyga - visus susirinkusius vienijanti knyga. Pirmas susitikimas vyko miestelio kavinėje. Jauki aplinka, rami muzika. Pirmosios dalyvės. Pradžioje jos buvo truputį nedrąsios, bet pomėgis skaityti ir atsinešta knyga greitai pralaužė ledus. Kiekviena moteris turėjo pristatyti pasirinktą skaitinį, kurį norėtų rekomenduoti savo draugei. Dalyvės atsinešė ne po vieną knygą, juk moterims labai norėjosi pasidalinti savo patirtimi. Buvo pasirinkta įvairi literatūra - nuo psichologinių bendravimo patarimų iki kelionių aprašymų. Nuo knygų pristatymų pokalbiai nuklydo į vaikystės bei šeimos skaitymo įpročius.

/ga/file/l3jpgl3.jpg

 

„Vietoj deserto"... Kodėl kilo tokia pavadinimo idėja? Desertas - tai kažkas malonaus, tikrai ne kasdieniško. Tai truputį daugiau nei duona kasdieninė, nei įprasti dalykai. Mes visi skubame, lekiame, nebeturime laiko net mažiems malonumams. Dažnai desertą paskubomis suvalgome nejausdami nei džiaugsmo, nei skonio. Skaitymo valandos jau irgi tapo prabanga - mūsų laiką dažnai „suryja“ darbas, šeima, beprasmiai naršymai socialiniuose tinkluose. Knyga tapo savotišku malonumu, kuriuo reikia mėgautis. Taigi, gal vietoj deserto turėtume rinktis laiką knygai, laiką gyvam bendravimui ir laiką sau ? ..

 

Kitas knygos mylėtojų susitikimas numatytas už mėnesio. Erdvė - verslo ir turizmo centras. Šįkart dalyvės turės atsinešti knygą, kuri paskatino imtis permainų. Gal tai verslo kūrimas, o gal paskata keliauti, pažinti, mokytis... Žodžiu, te bus tai knyga, įnešusi pokyčių į kiekvieno gyvenimą. Žinant, kad nei viena Linos veikla nėra finansuojama, o jos vykdomos tik sumanytojos gera valia, žavėjimasis šia moterimi dar labiau auga.

 

Nebūtų šis pamąstymas apie iniciatyvius, kūrybiškus ir nuolat tobulėjančius suaugusius žmones išsamus be paskutinės itin ryškios asmenybės Janinos Ramanauskienės. Dar dirbdama mokykloje, kuriai atidavė net keturiasdešimt vienerius metus, be lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo pagrindų itin didelį dėmesį skyrė mokinių kūrybiškumo ugdymui. Taip gražiai į vieną vietą sugulė mokinių darbai ir pavyko išleisti nemažą almanachą ,,Po skambučio skliautu".

 

Prieš septynerius metus palikusi mokyklą Janina Ramanauskienė susirado kitą darbo barą. Abu su vyru nusprendė lankyti Trečiojo amžiaus universitetą. Intensyviai įsisukusi į naują veiklą šiandien ji jau vadovauja Pasaulio pažinimo fakultetui, kuriame buriasi apie 120 nepailstančių mokytis aktyvių senjorų. Į TAU užsiėmimus kviečiami profesoriai, rašytojai, gydytojai, įvairūs veikėjai - visi, kurie sugeba sudominti įstaigos lankytojus. Tokių paskaitų susirenka paklausyti virš 250 Plungėje gyvenančių senjorų, o susidomėjimas ir paklausa tik auga. Dekanė taip pat įsteigė Moterų ir Poezijos mylėtojų klubus, o su ansambliais ,,Širdies melodija", šokėjų grupe ,,Monajupė" bei skaitovais nuolat koncertuoja ir savo neblėstančia energija žavi bei užkrečia visus aplinkinius, ypač Žemaitijoje gyvenančius senjorus. Bendraminčiai daug keliauja. Kaskart vyksta į naujai atrastus Lietuvos ir pasaulio ir kampelius. Be to, Janina Ramanauskienė kas mėnesį išleidžia apžvalginį - informacinį stendą bendruomenei, kuriame stengiasi patalpinti aktualijas sveikatos, mokslo, gyvenimo būdo bei kitais klausimai. Žinoma, subtilios sielos moteris ir čia, kaip ir visur kitur, randa vietos poezijai.

/ga/file/j1jpgj1.jpg

 

Dar vienas Janinos pomėgis - bendravimas socialiniame tinkle Facebook. Kas rytą ir vakarą ji sveikina savo virtualius draugus skambiais eilėraščių posmais. Rašo savo literatūrinius samprotavimus, dalinasi kitų žymių žmonių mintimis ir būtinai - eilėmis! Stebiu, kaip jos socialinio tinklo prenumeratoriai atranda ir pamėgsta poeziją, laukia pirmadienių, kai Janina juos pakviečia į virtualią poezijos šalį. Nenuostabu, jog šios kūrybingos moters draugų sąraše nemažai poetų. Todėl vasarą savo nuostabiai išpuoselėtame sode Janina organizuoja senjorams poezijos ir muzikos popietes, taip pat ir romansų vakarus. Pernykštė pasirinkta bendraminčių tema buvo ,,Branginkime vieni kitus", o štai šį mėnesį - ,,Dainuok, širdie, gyvenimą". Popietėje dalyvaus net šeši kolektyvai. Žodžiu, ši žavi ir energinga ponia darbo turi per akis. Nėra laiko nei dejuoti, nei sirgti. Juokauja, jog Gyvenimo Mokykloje dirbti tenka net kelias etatais. O kur dar namai, vaikai, anūkai... Kartais susimąsto, gal laikas stabtelėti, kartais širdis perspėja, jog tempą gerai būtų mažinti, bet... Jungtukas „bet“ ne tik nesustabdo kūrybiškos sielos asmenybės, o tik įkvepia sukurti dar vieną gražų eilėraštį...

 

Turbūt ne veltui sakoma, jog mokytis reikia tik iš geriausių, o rinktis mokytojo kelią turėtų tik tas žmogus, kurį veda pašaukimas. Visai nesvarbu, kiek jam metų, ne taip svarbu, kur ir su kokia auditorija dirba, netgi nesvarbu, ar apskritai dirba, juk svarbiausia, jog visą gyvenimą noriai mokosi, tobulėja, trokšta žinių, visokeriopo pažinimo ir kitiems tampa kelrodžiu švyturiu, giliomis pėdomis gyvenimo pakrantėje. Kas gali būti šviesiau ir prasmingiau?!...

Straipsnio autorė – Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro anglų k. ir lietuvių k. mokytoja Rita Sidaravičienė.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
Refresh comments Enable auto refresh

1 - 1 von 1 anzeigen
  • Bild des Benutzers Elena Trepule
    Daug puikių idėjų, iniciatyvų ir asmenybių straipsnyje, tačiau mane labai įkvėpė knygų klubo idėja. Ši paprasta praktika pasaulyje veikia jau daugelį metų, ir manrods Lietuvoje galėtų puikiai prigyti. Skaityti mėgstantys žmonės galėtų kokybiškai leisti laiką, tobulėti, skatindami vienas kitą, susitikdami tai pas vienus, tai pas kitus tikslingam knygų aptarimui.