Daugybė vyresnių žmonių visoje Europoje siekia pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Jiems trūksta žinių ir įgūdžių. Įsitikinimas, kad yra pernelyg seni mokytis naujovių stabdo pažangą. Vyresniesiems trūksta žinių įvairiose modernaus gyvenimo sferose, bet labiausiai jie stokoja skaitmeninių gebėjimų. Senjorai smarkiai atsilieka savo technologinėmis žiniomis, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje ar pilnai pasinaudoti elektroninių paslaugų ir virtualios komunikacijos teikiamomis privilegijomis.   

Praktika patvirtina, kad vyresni žmonės skaitmeninių kompetencijų įgyja ne tik dalyvaudami neformaliame švietime, tačiau ir besimokydami savarankiškai. Vis dažniau vyresniųjų mokymosi centrais tampa ne tik suaugusiųjų švietimo įstaigos, tokios kaip švietimo centrai ar trečiojo amžiaus universitetai, bet ir bibliotekos, nevyriausybinės organizacijos, kitos bendruomenės institucijos taip pat imasi šios rolės. Dėl to labai svarbu, kad šiose organizacijose dirbantis personalas tikslingai ir nuosekliai tobulintų savo žinias ir gebėtų padėti besimokantiems vyresnio amžiaus žmonėms.  

Skaitmeninių kompetencijų trūkumas jau tapo problema, kuri vis aštrėja. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) atliktas tyrimas parodė, kad suaugusieji vis dar nepakankamai išnaudoja skaitmeninio pasaulio galimybes. Nors daugelyje šalių žmonių kompiuterinis raštingumas yra pakankamas, tačiau įgūdžiai panaudoti technologijas iškylančių problemų sprendimui yra labai žemi. Senyvo amžiaus žmonių gebėjimai itin menki, nes:

• Vyresnieji mano, kad technologijos skirtos jauniems ir jomis nepasitiki. Jie bijo besikeičiančio pasaulio, atmeta pokyčius, stengiasi juos ignoruoti. Baimės atsiranda dėl žinių trūkumo – dauguma matė tik kompiuterį, bet nesupranta, kaip veikia technologijų visuma ir virtualus pasaulis.  
• Senjorai jaučia, kad jaunimas jais nepasitiki, todėl abejoja savo galimybėmis gerai įvaldyti technologijas. Tai menkina savivertę ir pasitikėjimą.    
• Suaugusiųjų mokytojai stokoja idėjų, kaip patobulinti vyresnio amžiaus žmonių technologinius gebėjimus. Tradiciniai mokymo būdai dažniausiai netinka, juose daug dėmesio skiriama teorinėms žinioms, neatsižvelgiama į sociologinius ypatumus. Retai naudojami modernūs mokymo metodai, įtraukiantis skaitmeninis turinys, todėl sunku patraukti vyresniųjų dėmesį, įtraukti juos į mokymosi programas.  

Sprendžiant šiuos iššūkius svarbu sukurti naujus, vyresnio amžiaus žmonėms labiau tinkančius  mokymo ir mokymosi modelius, apjungti įvairių organizacijų pajėgas, stiprinti jų sinergiją, gerinti personalo kvalifikaciją. To siekdamos šešios suaugusiųjų švietimo organizacijos iš Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos ir Turkijos suvienijo jėgas bendram „Erasmus+ starteginių partnerysčių projektui „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių gebėjimų ugdymas mokantis kartu su šeima“ (Nr. 2020-1-LT01-KA204-077965), kuriuo sieks sustiprinti savo potencialą ugdant vyresnio amžiaus žmonių skaitmenines kompetencijas. Tam pasirinkta  netradicinė idėja - skatinti senjorų mokymąsi kartu su šeima.

Bendras visų šeimos narių mokymasis vis labiau populiarėja.  Jis suteikia daug galimybių plačiąja prasme – įtraukia vaikus, tėvus, senelius ir kitus giminaičius, jie mokosi kartu ir vieni iš kitų. Daug  institucijų – bibliotekos, muziejai, nevyriausybinės organizacijos, interesų klubai siūlo skirtingas kartas  integruojančias programas suteikdamos šeimoms galimybę mokytis laisvoje ir malonumą teikiančioje aplinkoje. Daugeliui vyresniųjų toks mokymasis gali tapti pirmuoju žingsniu mokymosi visa gyvenimą kelyje. Bendras šeimos mokymasis taip pat svarbus dėl jo plataus efekto: jis ne tik padeda tobulinti įvairiausius įgūdžius, bet taip pat aktyvina skirtingų kartų bendravimą, ugdo moralines vertybes, pozityvų požiūrį, pakelia nuotaiką ir turi teigiamą įtaką sveikatai bei šeimos ryšiams.  

Siekdami trokštamų tikslų, projekto partneriai planuoja surengti keturis tarptautinius mokymosi ir patirties mainų seminarus, surinkti ir paviešinti informaciją apie partnerių vykdomas šeimų mokymosi programas, pateikti geriausios patirties pavyzdžius. Taip pat planuojama  įgyvendinti naujas mokymo idėjas surengiant pilotines veiklas tikslinėms grupėms tam, kad išplėsti projekte dalyvaujančių institucijų veiklas, paįvairinti jų siūlomas mokymo temas ir programas.

Manome, kad tarptautinis bendradarbiavimas itin svarbus šiame kontekste. Visos šalys turi kultūrinių ypatumų ir su tuo siejamų savitų patirčių. Pietiniuose kraštuose – Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Turkijoje tradiciškai stipresni šeimų ryšiai, tačiau šiaurės šalyse, Lietuvoje bei Estijoje, skaitmeninė pažanga aukštesnė. Derinant skirtingas patirtis ir požiūrius galima sukurti itin sėkmingus skaitmeninių žinių tobulinimo modelius, kurie padėtų:

• Parodyti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik pagrindiniai kompiuterio vartotojo įgūdžiai. Tai  ir gebėjimas naudoti technologijas komunikacijai, bendradarbiavimui, aktyviai pilietinei, visuomeninei veiklai, ir suvokimas, kad technologinis raštingumas turi kur kas platesnę reikšmę, yra svarbus veiksnys tęstiniam tobulėjimui.
• Paskatinti vyresniuosius mokytis kartu su kitais šeimos nariais, aiškiau suvokti, kokių privalumų tai duoda pradedant aukštesniais vaikų mokymosi rezultatais bei geresnėmis suaugusiųjų įsidarbinimo galimybėmis ir baigiant pasitikėjimu vieni kitais bei darnesnėmis bendruomenėmis.  
• Remti skirtingų kartų mokymąsi kartu. Šiuo metu dauguma mokymosi galimybių išskiriamos pagal amžių, taip ribojant visavertį skirtingų kartų tarpusavio bendravimą. Bendras mokymasis su kitais šeimos nariais gali padidinti vyresniųjų palankumą technologijoms, o jaunimas gali mokytis iš vyresniųjų patirties. Kartu gali būti sukuriamas ir vertingas skaitmeninis turinys, derinantis skirtingą jaunimo ir vyresniųjų technologinę ir kultūrinę patirtį.

Projekto įgyvendinimo pabaigoje naujų idėjų aprašymai, pilotinių mokymų patirtis, įžvalgos apie mokymosi šeimoje naudą bus sudėtos į virtualų skaitmeninį žurnalą, kurį perskaityti pasiūlysime  visai EPALE bendruomenei.  

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis.

Europos Komisijos parama nereiškia pritarimo šio straipsnio, kuriame pateikiama autorių nuomonė, turiniui, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už jame panaudotą informaciją.